Aktualijos

Tarp ryškių gruodžio žvaigždžių – akinanti Vakarinė ir įspūdingieji geminidai

Jonas Vaiškūnas

Giedrais gruodžio vakarais tekės šviesiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Temstant pietuose išryškės kulminuojantis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile. Aukštai virš galvos spindės įsidėmėtinas Kasiopėjos žvaigždynas. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškops ir gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Orionas, mūsų Šienpjoviai. Į visas puses nuo Šienpjovių, tarsi nužymėdami žiemos dangaus lauko ribas, žėrės išsibarstę ryškiausi žiemos žvaigždynai: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi; Mažasis Šuo su Prokionu; Dvyniai su ryškiaisiais Kastoru ir Poluksu; Vežėjas su Kapela, Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir padrikuoju žvaigždžių spiečiumi Sietynu.

Vakarinė pakvies prie Kūčių stalo
Venera-Vakarinė vakarais ryškiai žibės palei pietvakarių horizontą Šaulio žvaigždyne. Gruodžio 10 d. ji atsidūrė tiesiai po šiek tiek aukščiau spindinčia ne tokia ryškia Saturno planeta. Kiek vėliau, prasilenkusi su juo, gruodžio 20 d. jau atslinks į Ožiaragio žvaigždyną ir Kūčių-Kalėdų naktį ryškiai švytėdama pakvies visus šventinės vakarienės.
Gruodžio 28 d. žemiau Vakarinės įspūdingai sušvis jauno Mėnulio pjautuvas. Gruodžio 15 d. 17 val. 05 min. po Vakarinės ir Saturno pora kaip labai ryški žvaigždė lėtai praslinks bemaž 109 m ilgio apie 408 km aukštyje skriejanti Tarptautinė kosminė stotis (TKS).
Saturnas, kaip ir Vakarinė, spindės žemai palei pietvakarių horizontą – iki gruodžio 12 d. kiek aukščiau Vakarinės, gruodžio 13–14 d. jai tiesiai iš dešinės, o nuo mėnesio vidurio – jau žemiau jos, kol paskutinėmis metų dienomis atsidurs per arti Saulės ir nuskęs jos spinduliuose.
Jupiteris jau mėnesio pradžioje leisis iškart po saulėlydžio, tad jo nematysime.
Marsas paryčiais apie 6 val. ne itin ryškiai spindės iš už pietryčių horizonto tekančiame Svarstyklių žvaigždyne. Gruodžio 23 d. Mėnulio delčiagalis atsidurs visai greta Marso, šiek tiek jam iš kairės.
Merkurijų pirmą mėnesio dešimtadienį bus galima trumpam susirasti jau auštant palei pietryčių horizontą, Svarstyklių žvaigždyne, žemiau ir kairiau Marso. Vėliau Merkurijų pasiglemš ryto žaros.

Žybčios geminidų ir ursidų meteorų strėlės
Gruodžio 7–17 dienomis reikšis vienas įspūdingiausių meteorų srautų – geminidai. Šis srautas vadinamas geminidais todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Dvynių (lot.Gemini) žvaigždyne. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas, kildinamas ne kaip visi kiti iš kometos paskleistų dulkių, bet iš 1982 m. atrasto asteroido Faetono 3200 kosminėje erdvėje paskleistų dalelių. Geminidų maksimumas numatomas naktimis iš gruodžio 13-os į 14-ą. Tikimasi, kad tuomet gali sužibti net iki 120 meteorų per valandą. Tačiau šiemet nemažą dalį meteorų nustelbs Dvyniuose atsidūrusi ir tik pradėjusi dilti Mėnulio pilnatis.
Gruodžio 17–25 d. palei Šiaurinę žvaigždę reikšis ir ne toks gausus ursidų meteorų srautas. Naktį iš gruodžio 21-os į 22 d. jis paskleis iki 20 meteorų per valandą. Viena kita „krintančia žvaigžde“ prisidės ir kiti neskaitlingi meteorų srautai, besikryžiuojantys Mažojo Liūto, Berenikės Garbanų ir Vėžio žvaigždynuose.
Gruodžio 22 d. 6 val. 19 min. įvyks Žiemos saulėgrįža. Ši diena bus 10 val. ir 4 min. trumpesnė nei vasaros saulėgrįžos diena. Nuo šiol dienos pradės palengva ilgėti.