Genovaitė ŠNUROVA
Per beveik trisdešimt žurnalistinio darbo metų išlandžiotos ir ne po vieną kartą, atrodo, visos, netgi pačios nuošaliausios rajono vietovės, ištyrinėti įdomesni kampai ir užkampiai, pakalbinta daugybė žmonių, bet niekada niekas net neužsiminė apie stebuklingus Vyžuonų ozo akmenis. Gal ir patys nežinojo, gal nelabai suprato, o gal žinojo, bet nesureikšmino jų svarbos.
Aš pati irgi ne vieną kartą ten buvau, mačiau obeliską Vytautui Didžiajam, bet niekada net nepagalvojau apie tai, jog reikėtų pavaikščioti visa ozo ketera, plačiau pasidomėti jo atsiradimu ir reikšme. Antra vertus, jei taip ir būčiau padariusi, jei ir būčiau pamačiusi tas akmenų sankaupas, vargu ar būčiau prie jų priėjusi: baisus čia daiktas į žemę įsmigę, apsamanoję akmenys. Kas gi jų nėra matęs. Na, geriausiu atveju gal būčiau trumpam prisėdusi ant kažkurio iš jų. Tik tiek.
Šita žinių spraga buvo užpildyta netikėtai. Tiesiog buvau priversta kilstelėti antakius iš nuostabos, kai apie stebuklingus Vyžuonų ozo akmenis vieno pokalbio metu išgirdau iš Vyžuonų krašto žmogaus Povilo Kostino, kurio žemėje jie yra. Teko prisipažinti, kad iki šiol nieko apie juos nežinojau. Šitą žinių spragą užlopyti padėjo pats P. Kostinas, pažadėjęs nuvežti ir parodyti jo privačios nuosavybės teritorijoje esančius riedulius. Pažadą įvykdė po poros mėnesių…
Tęsinį skaitykite 2021 12 04 „Utenyje“
