Rasa MILERYTĖ
Sveikata – didžiausias, bet kasdien senkantis turtas. Pasak Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktorės Danguolės Mačionytės, visuomenė sensta, vyresnio amžiaus asmenys praranda mobilumą, dėl sveikatos problemų nebegali tinkamai savimi pasirūpinti, o ir artimieji neretai neturi laiko, išteklių ir specifinių gebėjimų, kad padėtų silpstančiant šeimos nariui. Kad į bėdą pakliuvusio asmens gyvenimas išsaugotų ankstesnę kokybę, Utenos rajono socialinių paslaugų centras klientams teikia pagalbą namuose ir dienos socialinę globą: specialistai padeda tvarkytis buityje, palaiko kasdienio gyvenimo įgūdžius, padeda stiprinti savarankiškumą ir, kaip sako centro direktorė D. Mačionytė, tampa tarpininku tarp asmens ir įvairių institucijų.
Pagalbos tenka palaukti
Pagalbos į namus padalinio vedėja Daiva Kurkienė pasakojo, kad pagrindinės teikiamos paslaugos – maisto pristatymas į namus, gyvenamųjų patalpų sutvarkymas, mokesčių apmokėjimas, vaistų nupirkimas, pagalba užsiregistruoti pas gydytojus. „Kartais pasitaiko, kad senyvo amžiaus žmonės paprašo sutvarkyti namus ir nupirkti maisto produktų, nes į svečius atvažiuoja vaikai, o tėvai nenori, kad jiems reikėtų rūpintis. Tai problema, nes mūsų pagalbos tikslas – ne sveikais vaikais pasirūpinti, bet ši problema nėra dominuojanti“, – sakė pašnekovė.
Pagalbos į namus paslauga teikiama pensinio amžiaus ir darbingiems, tačiau turintiems negalią asmenims. Jei asmens gaunamos pajamos didesnės nei 244 eurai, už paslaugą reikia mokėti – viena valanda kainuoja 2,90 euro.
D. Kurkienės teigimu, padalinio specialistai ne dirba už žmogų, bet pagelbėja, stengdamiesi išsaugoti jo įgūdžius pačiam savimi pasirūpinti. „Padaryti viską už žmogų būtų meškos paslauga, – sako specialistė. – Mes stengiamės žmonės įgalinti pačius savimi pasirūpinti. Pavyzdžiui, mūsų darbuotojai nuperka maisto produktų, bet negamina maisto. Mūsų tikslas – kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gebėtų pats atlikti daugelį darbų.“
Pagalbos į namus padalinio vedėja informavo, kad per metus pagalba suteikiama per 120 žmonių. Deja, nepakankami finansiniai ištekliai nulemia tai, kad kartais norintiems gauti pagalbą tenka palaukti eilėje – birželio pradžios duomenimis, laukiančių buvo 17. Paslaugą teikia lankomosios priežiūros darbuotojai, jų yra 11 – po vieną dirba Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose, 9 – Utenos rajone. Vidutiniškai darbuotojas aptarnauja 10 žmonių. Pašnekovė apgailestavo, kad darbuotojų skaičius dėl lėšų stygiaus nekito jau daug metų, o klientų vis daugėja. „Būna, kad skambina artimieji ir kaimynai, sako, kad reikalinga paslauga, o suteikti jos negalime“, – apmaudą išsakė specialistė.
Pasidžiaugti galima tuo, kad žmonės nėra abejingi, pagelbėja kaimynams, tačiau, centro direktorės teigimu, ta pagalba epizodinė, suteikiama tada, kai lieka laisvo laiko, o centras, pasirašydamas sutartį, įsipareigoja pagalbą teikti pagal grafiką, taigi klientas gali jaustis ramus žinodamas, kad pagalbą tikrai gaus.
Žmonės nori senti namuose
Ne visiems užtenka Pagalbos į namus padalinio teikiamų paslaugų, tokiu atveju į pagalbą ateina Dienos socialinės globos padalinys. Kaip pasakojo socialinė darbuotoja dienos socialinei globai Edita Juškienė, socialinę globą namuose gali gauti žmonės, kurie dėl sveikatos problemų nebepajėgia patys savimi pasirūpinti ir kuriems reikalinga slauga. Šiuo metu tokia pagalba teikiama 44 asmenims, dėl palankesnio finansavimo (valstybės dotacijų ir ES socialinio fondo paramos) prireikus tokios pagalbos laukti eilėje nereikia.
Alternatyva dienos socialinei globai – slaugos namai, tačiau, natūralu, žmonės nenori namų iškeisti į gyvenimą įstaigoje, kur tektų susidurti su svetima aplinka ir didele žmonių koncentracija. „Kiekvienas žmogus norėtų būti savo namuose kuo ilgiau ir kuo kokybiškiau, – sakė socialinė darbuotoja E. Juškienė. – Vien jau svetima aplinka senyvo amžiaus žmogui kelia didelį psichologinį stresą. Būdamas savo namuose, tarp savų daiktų, galbūt šalia augintinio, žmogus jaučiasi daug kokybiškiau, jo įprasto gyvenimo ritmas beveik nepakinta.“
Žinoma, ne visais atvejais slaugomam žmogui užtenka pagalbos namuose. Jei sergančiam asmeniui reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, Dienos socialinės globos padalinys negali padėti.
E. Juškienė paaiškino, kad padalinys turi išteklių teikti kompleksinę pagalbą – žmogų lanko ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir socialinių darbuotojų padėjėjai, masažuotojai. Prireikus yra galimybė įdarbinti naujų specialistų. Pagrindinė problema ne darbuotojų ir lėšų trūkumas, o sunkumai, iškylantys norint nustatyti slaugos poreikį. Kaip sakė specialistė, kartais žmonės pagalbos ir nebesulaukia.
Gaunantys dienos socialinę globą namuose turi mokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų.
Klientams trūksta bendravimo
Kaip teigia Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktorė D. Mačionytė, Pagalbos į namus padalinio vedėja D. Kurkienė ir socialinė darbuotoja dienos socialinei globai E. Juškienė, jų klientams trūksta ne tik įvairios pagalbos, bet ir bendravimo. „Kai kurie mūsų klientai gyvena vieni. Tarp gaunančių pagalbą į namus daugiausiai yra būtent vienišų. Nereta situacija, kad vaikai emigravę, nebūtinai į užsienį, yra ir ta vadinamoji vietinė emigracija, kai išvažiuojama gyventi ir dirbti į kitus miestus. Mūsų klientai lieka vieni, jeigu jie sunkiau juda ar apskritai nebevaikšto, negali nė pas kaimynus apsilankyti, neturi su kuo pasikalbėti. Todėl bendravimas – dalykas, kurio jie labai tikisi iš mūsų darbuotojų, atvykusių suteikti paslaugų“, – sakė D. Kurkienė.
Žmonės atsiveria ne iškart, bet kai pripranta prie darbuotojo, nori su juo kalbėtis apie viską. Artumo jausmą tarp kliento ir specialistų kuria tai, kad darbuotojai nesikeičia, klientus lanko vis tie patys žmonės. Tačiau ir šiuo klausimu ne viskas yra taip, kaip norėtųsi specialistai lankosi pas klientus pagal sutartą grafiką, todėl panoręs išsikalbėti asmuo ne visada turi tam galimybę.
Utenos rajono socialinių paslaugų centro specialistai ne tik suteikia sutartyje numatytas slaugos ir pagalbos paslaugas, ne tik padeda patenkinti bendravimo poreikį. Kaip sakė specialistės, darbuotojai gyvena klientų ritmu ir stengiasi užtikrinti, kad jie galėtų džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Tai reiškia, kad darbuotojai padeda pasiruošti šventėms, pavyzdžiui, nudažo kiaušinius Velykoms, papuošia Kalėdų eglutę. Kartais pas vienišus senus žmones apsilanko Utenos rajono socialinių paslaugų centro globojamų šeimų vaikai.
