Genovaitė ŠNUROVA
Smaližiautojai jau dairosi pavasarinio medaus. Ankstesniais metais tokiu laiku jo jau būdavo apsčiai: nors dideliais šaukštais kabink ir valgyk… Šiemet situacija šiek tiek kitokia. Iki Antaninių dar ne visi bitininkai buvo išsukę medų, bet jau žinojo, kad jo bus gerokai mažiau nei įprasta. Kaltas šaltas pavasaris, naktinės šalnos, lietūs, vėjai.
Uteniškis bitininkas Vidmantas Kutka medkopį pradėjo birželio pradžioje. Medaus, kaip ir visur, – mažiau. Stebėtis neverta – gamta pašykštėjo malonių bitėms darbininkėms. Šiltesnėmis dienomis bitutės turėjo daugiau darbo, užtat darganotomis – nelabai sekėsi. Bitininkas juokavo, kad netoliese augančių pienių plotų jų žydėjimo metu niekas nepjauna, todėl bitutės turi kur ganytis.
Žinoma, mažiau medaus – didesnė kaina pirkėjui. Nors medaus mėgėjų gal neišgąsdins kokiu euru ar dviem brangesnis kilogramas skanėsto. Na, nebent jo pirks mažiau.
V. Kutka – bene vienintelis bitininkas Utenos mieste, netoli namų, šalia kelio, įrengęs savitarnos kioskelį. Paklaustas, ar nenusivylė tokiu sumanymu, atsakė, jog tikrai ne. Nebuvo tokio atvejo, kad kažkas pasiimtų stiklainį medaus nesumokėjęs. Yra šalia dėžutė, pavadinta „kasa“, kur įmetami pinigai: kiek tą dieną nusipirkta medaus, tiek ir pinigų randama. Viskas – pirkėjo patogumui. Juk sumanius nusipirkti medaus ir neradus namuose šeimininko, tektų dar kartą atvažiuoti. O jei ir vėl jis ne namuose. O savitarnos kioskelis dirba be fiksuotų darbo valandų, nuolat papildomas.
Tęsinį skaitykite 2022 06 18 „Utenyje“
