O kad tuo įsitikintumėte, Zarasų ir Utenos viešosios bibliotekos vėl kviečia lankytojus į naują interaktyvų gimtojo krašto pažinimo turą. Užsidėję virtualios realybės akinius dabar galėsite pakeliauti po Zarasų ir Utenos rajonų kultūrinio kraštovaizdžio objektus, išgirsti spalvingomis legendomis apipintas jų atsiradimo istorijas. Dar mokykliniame suole sužinome, kad svarbiausi Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra sakraliniai statiniai, dvarai, piliakalniai. Pastaruoju metu jie labai tyrinėjami, jais rūpinamasi. Zarasų ir Utenos rajonuose esančiose Sėlių ir Nalšios istorinėse žemėse yra nemažai įdomių vietovių, kuriose kadaise daug visko vyko. Jei mūsų rajone būtų išlikę visi autentiški dvarai bei prie jų įkurti parkai su retais augalais arba dvarų kultūrinio gyvenimo archyvai, mes tikrai turėtume į ką akis paganyti ir ką paskaityti. Deja, mūsų krašte išliko daugiau tokių vietų, kur buvo menami dvarai, griuvėsių liekanų, mažai tyrinėtų piliakalnių ir… prisiminimų nuotrupų apie juos. Todėl niekam neturėtų būti keista, kad norisi išsaugoti, aprašyti ir įamžinti tokias vietas, juolab kad šiuolaikinės technologijos suteikia mums daug galimybių. Zarasų ir Utenos viešosiose bibliotekose aktyviai veikia Šeimos skaitmeninių veiklų centrai. Jie buvo sukurti Latvijos-Lietuvos pasienio regiono bendradarbiavimo projekto įgyvendinimo metu. 2019 m. savo veiklas papildėme interaktyviu dviračio turu. Dabar kiekvienas gali atsisėsti ant šio dviračio ir, mindamas pedalus, pažinti senesnes Zarasų ir Utenos miestų gatves. O besibaigiant šiems metams siūlome naują paslaugą – turą kultūrinio kraštovaizdžio istorijoms prisiminti. Parinkome primirštus ir lankomus objektus, išsibarsčiusius abiejuose rajonuose: tai Stelmužės, Raudinės ir Betiškių dvarvietės, Saldutiškio, Užpalių ir Utenos dvarai, Velikuškių, Kunigokalnio, Šeimyniškių, Narkūnų ir Taurapilio piliakalniai ir Lygumų akmuo. Naujai sukurtas turas įdiegtas į jau turimus virtualios realybės akinius, kuriuos užsidėję ir sukdamiesi kėdėje apie ašį 360 laipsnių galėsite iš naujo susipažinti su dvylika primirštų Zarasų ir Utenos rajonų kultūrinio paveldo objektų. Senuose rašytiniuose šaltiniuose Zarasų kraštas pradedamas dažniau minėti kovų su Livonijos ordinu metu, todėl įdomu prisiminti, kaip tai susiję su Stelmužės ir Raudinės dvarais. O Betiškių pavadinimo šaknis „biec“ yra ne lietuviškos, o sėlių kilmės. Spėtina, jog čia būta bendros Biecių genties, o gal kunigaikščio vardu Biecys valdos? Utenos kraštas dar senesnis ir minimas nuo Lietuvos vienijimosi pradžios Mindaugo laikais. Ar girdėjote, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Užpaliai jau buvo karališkas dvaras? O kodėl sakoma, kad Taurapilio piliakalnyje šv. Jono naktį galima išgirsti bažnyčios vargonus? Minėtose bibliotekose ne vienus metus kaupiama kraštotyros literatūra, todėl buvo puiki proga pasinaudoti Zarasų ir Utenos viešųjų bibliotekų kraštotyros fondų informacija, taip pat buvo prašyta gyventojų pasidalyti prisiminimais, bendradarbiauta su Zarasų krašto muziejumi, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru. Šis turas sukurtas įgyvendinant projektą „Skaitmeninių paslaugų centrų plėtra – kultūrinio kraštovaizdžio pasakojimai atgimsta interaktyviai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą įgyvendinant dalyvauja Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka.
