Burbuliuodami susibendravardiklinome

Bronius ŠABLEVIČIUS. Lietuvių kalbos tobulėjimui nėra ribų. Per valstybinį radiją ir TV tebekalbama susigalvotais štampais. Ir tuo didžiuojamasi! Štai „iššūkis“. Be jo net ir į tualetą nebenueisi, jis mus persekioja jau 4 metai kasdien. Lyg parazitinė blusa. Dažnai šį žodį reikia keisti į „išbandymas“, bet jokie kalbos sergėtojai netaiso. Užtat žodį „laukas“(veikla, sritis), jau numetė šalin. Vietoj jo – naujas perliukas: „burbulas“. Jis eina kartu su sąvokos „šeima“ išmetimu iš vartosenos. Dabar šeimų nebėra, liko „namų ūkiai“. Taigi: Vieno ūkio burbulas; Vieno ūkio burbulą galima formuoti dviejų ūkių burbulų formatu; Dviejų namų ūkiai gali susitikti skirtingose kompozicijose; Prieš Kalėdas būtina susikurti socialinius burbulus; Prekyba su Kinija: burbulo daugiau, nei rezultato; Gyvenu savo feisbuko burbule; Iš Vilniaus burbulo Danas Rapšys vyksta į Klaipėdos burbulą; Ta komanda žaidžia NBA burbule; Suėjus iš skirtingų burbulų, galima užsikrėsti. 80 proc. lovų jau dedikuotos ligoniams; Registratūra dedikuos jūsų vizitą gydytojui; Sergant gripu būtina laikytis skysčių protokolo; Festivaliaukite neišėję iš namų; Kalėdų mugė vyks onlaininiu formatu; Kokiu formatu jūs kalbėsite?; „Žalgirio“ derbis įgauna pagreitį; savo derbį jis laimėjo; Baigėm džyrą gera nuotaika – namo grįžtam džyro favoritais; Dabar žmogaus ryčas lengvai padaromas; Ar įvairių šalių studentai grupėse sumiksuoti?; Tautinio naratyvo konstravimas tebėra 30 metų dominantė; Į dominantinį naratyvą reiktų įtraukti Visagino visuomenę; Psichoterapija ypač indikuotina paciento motyvacijai aktyvinti; Turime indikacijų būsimam ministrui; Darbus lengva deleguoti kitiems; Kvėpuodamas produktas eikvoja maistingumą; Skirtingiems politikų trendams reiktų susibendravardiklinti – truputį palaipsniui. Greta šios paskutinės frazės, manau, į mėnesio viršūnę iškilo atradimas iš LNK ekrano: „Rytoj temperatūra nusinulins ir turėsime mišrių kritulių gaminį“. Prisimename senąją patarlę „Kad ir nežmoniškai, ale kitoniškai“. Kalbėtojai lenktyniauja, kuris jų pasirodys modernesnis, labiau šiuolaikinis, priešakinis. Jiems tai pavyksta! Pasičiumpa naują žodį ar kalbėjimo būdą ir laiko įsikandę, lyg šuo kaulą – nebandyk atimti! Matosi, kad jie sėkmingai „susibendravardiklina“ skurdindami ir net tyčiodamiesi iš gimtosios kalbos. Išmeta ne tik savus žodžius, bet ir nuovoką. Įsibėgėjusio traukinio nebesustabdysi? O Lietuvių kalbos komisija, kuri baudžia net už žodžių kirčiavimą, oriai tupi Vilniuje, neprieštarauja ir nesibodi iš dirbančių žmonių uždarbių pasiimti savo algas.