Rasa MILERYTĖ
Neringa Matkevičienė ir Regina Mikalauskienė – Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos bibliotekininkės. N. Matkevičienė dirba Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus bibliotekininke, o R. Mikalauskienė eina direktorės pavaduotojos pareigas. Abi, paklaustos, ką joms reiškia darbas bibliotekoje, sako, kad tai vieta, kur gali visiškai save realizuoti.
Jūsų kelias į biblioteką… Kodėl pasirinkote šią profesiją?
Regina. Esu tradicinė bibliotekininkė. Nežinau kodėl, gal likimas taip lėmė, kad nuolat maliausi bibliotekoje. Galbūt tada neturėjom kur daugiau nueit, bet biblioteka buvo mūsų visų kelio galas. Visų gatvės vaikų. Nešdavomės namo knygas, rungtyniaudavome, kas greičiau perskaitys dešimt knygų. Trumpai tariant, biblioteka man visad buvo svarbi. Baigusi mokyklą norėjau tapti buhaltere, nes mano mama dirbo šį darbą. Bet ji pasakė, kad tik per jos lavoną. Taigi pasirinkau kitą specialybę iš B raidės – bibliotekininkės. Mama sako: gerai, ramus darbas, be nervų… Bet kiek dirbu, pasirodo, dar ir koks neramus jis. O dirbu jau, kaip sako mūsų direktorė, nepadoriai ilgai: kitąmet bus 40 metų, kaip maluosi bibliotekose. Esu dirbusi Kauno, vėliau – Zarasų, Pasvalio bibliotekose. Ir visą laiką – prie renginių organizavimo, prie bendravimo, prie ryšių mezgimo. Mane žavi toks darbas. Nuolat kažko ieškai, esi apsuptas knygų, todėl visą laiką augi.
Tęsinį skaitykite 2021 05 26 „Utenyje“