Vytautas Kazela
Ar jūs ką nors žinote apie Kaišiadorių rajone esančius Žaslius? Tai senas nedidelis miestelis, turintis gal kiek daugiau nei pusę tūkstančio gyventojų. Žaslių miestelio vardas dažnai minimas Lietuvos istorijoje. Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui tas stabas supuvo ir ten užaugo liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę.
Štai šita legenda mane ir sudomino. Juk visi norime, kad būtume kilę ne iš barbarų, o iš daug garbingesnių, labiau apsišvietusių ir kultūringesnių. Nevažiavau ten šiltuoju metų laiku, nes nemėgstu, kai visur knibžda žmonės (žmonių aš galiu pasižiūrėti ir Vilniuje, ir Utenoje). Žasliai, dar vadinami Mažaisiais Trakais, vasarą čia sutraukia dešimtis poilsiautojų.
Miestelį supa trys ežerai, sujungti bevardžiu kanalu. Pažiūrėjau žemėlapyje: labai gera vieta gyventi. Ir Vilnius netoli, ir iki Kauno tik pusvalandis kelio. Galima kasdien į darbą važinėti. O aš į Žaslius važiuoju nuo Jonavos pusės. Pravažiuoju Ruklą. Matau dešimtis automobilių pakelyje. Prie kažkokių vartų išsirikiavusią ilgą žmonių eilę. Paskui suprantu, kad tai tikriausiai įėjimas į karinį miestelį. O žmonės eilėje – kareivėlių tėvai ir motinos, seserys, broliai, mylimosios.
Tęsinį skaitykite 2022 12 10 „Utenyje“
