Jonas Vaiškūnas
Lapkričio dangaus stebėtojams žada ne vien ilgus rudens vakarus. Artimiausiomis naktimis verta pasidairyti Tauridų meteorų, lapkričio 16-osios paryčiais bus galima išvysti greta spindinčius Marsą ir Jupiterį, o po kelių dienų sulauksime Leonidų meteorų srauto. Mėnesio pabaigoje rytų dangų puoš itin ryški Venera – Aušrinė.
Dienos trumpėja, žvaigždės pasirodo anksti
Lapkričio 10-ąją Molėtų apylinkėse Saulė teka 7.40 val., leidžiasi 16.25 val. Diena trunka mažiau nei devynias valandas, o iki mėnesio pabaigos sutrumpės dar maždaug valanda. Tamsioji paros dalis dabar gerokai ilgesnė nei vasarą – tik giedro dangaus tokiu metų laiku tenka dažniau palaukti. Apie 18.30 val. baigiasi ir astronominės sutemos – jei dangus giedras, prasideda metas stebėti net silpnesnius dangaus šviesulius.
Po lapkričio 9-osios jaunaties pirmosios šios savaitės naktys tam ypač palankios: jaunas Mėnulis dar menkai apšviečia dangų. Vėliau jo šviesa stiprės – lapkričio 17 d. 13.48 val. stos priešpilnis, o lapkričio 24 d. 16.53 val. sulauksime pilnaties.
Tauridai: nedaug meteorų, bet gali nustebinti bolidas
Jau artimiausiomis naktimis, ypač iš lapkričio 11-osios į 12-ąją ir iš 12-osios į 13-ąją, verta paieškoti Šiaurinių Tauridų meteorų. Šio srauto aktyvumo viršūnė numatoma apie lapkričio 12-ąją. Pietinių Tauridų aktyvumo viršūnė jau praėjo, tačiau ir šio srauto pavienių meteorų dar gali pasitaikyti.
Tauridai nėra gausūs: Šiaurinių Tauridų teorinis valandinis meteorų skaičius (ZHR) siekia apie penkis meteorus per valandą. Tai dydis, apskaičiuotas idealioms stebėjimo sąlygoms, o ne pažadas, kad tiek meteorų kas valandą pamatysime Lietuvos danguje. Vis dėlto Tauridai garsėja palyginti lėtais meteorais ir kartais itin ryškiais bolidais.
Marsas ir Jupiteris – greta vienas kito
Vienas gražiausių mėnesio reginių laukia lapkričio 15-osios ir 16-osios paryčiais. Liūto žvaigždyno srityje Marsas ir Jupiteris pasirodys labai arti vienas kito – juos skirs maždaug 1,2 kampinio laipsnio, arba kiek daugiau nei du regimieji Mėnulio skersmenys.
Lapkričio 16 d. apie 4 val. ryto planetų pora pietryčių danguje bus pakilusi maždaug 40° virš horizonto. Ryškesnį, gelsvai baltą Jupiterį bus lengva atskirti nuo gerokai blankesnio, rausvo Marso. Abi planetos tilps į įprastų žiūronų regėjimo lauką, bet ir plika akimi sudarys gražų dvejetą.
Tai, žinoma, tik regimasis suartėjimas: planetos nepakeis savo didžiulių tarpusavio atstumų, tiesiog žvelgiant iš Žemės jų kryptys dangaus skliaute beveik sutaps. Jei turite nedidelį teleskopą, šia proga verta atskirai apžiūrėti ir Jupiterį: geromis sąlygomis gretajo galima įžiūrėti jo keturis didžiuosius palydovus.
Leonidų verta laukti iki paryčių
Naktį iš lapkričio 16-osios į 17-ąją ir ypač iš 17-osios į 18-ąją verta stebėti Leonidų meteorų srautą. Tarptautinės meteorų organizacijos duomenimis, įprastinis maksimumas numatomas lapkričio 18 d. apie 1.45 val.
Leonidų radiantas yra Liūto žvaigždyne. Lietuvoje jis aukščiau pakyla antroje nakties pusėje, todėl palankiausias laikas – po vidurnakčio, ypač prieš aušrą. Stebėti geriausia Mėnuliui nusileidus – tuomet jo šviesa mažiau trukdo. Leonidai pasižymi labai greitais meteorais: jų sukeliami šviesos ruožai kartais dar akimirką išlieka danguje.
Idealiomis sąlygomis teorinis Leonidų gausos rodiklis gali siekti apie 15 meteorų per valandą, tačiau vienas stebėtojas Lietuvoje paprastai pamatys mažiau. Išskirtinio meteorų pagausėjimo šiemet nenumatoma.
Aušrinė ryškės, Saturnas vakaros
Lapkričio antroje pusėje prieš saulėtekį pietryčių pusėje vis įspūdingiau spindės Venera-Aušrinė. Mėnesio pabaigoje jos šviesis pasieks maždaug –4,9 žvaigždinio ryškio. Tai bus ryškiausias šių metų Veneros pasirodymas. Į ją verta pažvelgti dar prieš išauštant.
Vakarais pietų ir pietvakarių danguje švytės Saturnas. Plika akimi jis atrodys kaip rami gelsva žvaigždė, o pro teleskopą galima bus pamatyti jo žiedus.
Lapkričio 24-osios pilnatį Mėnulis pasieks būdamas gana arti artimiausios Žemei orbitos vietos (perigėjaus). Tokia pilnatis populiariai vadinama „supermėnuliu“, nors šis pavadinimas nėra astronomijos terminas.
Mėnulis tuomet atrodys kiek didesnis ir ryškesnis nei būdamas toli nuo Žemės, tačiau plika akimi tą skirtumą įvertinti nelengva. Įspūdingiausias jis gali pasirodyti kildamas virš medžių ar pastatų, nors didelio Mėnulio prie horizonto įspūdį daugiausia sukuria mūsų regėjimo ypatybės.
Lapkričio 30-osios paryčiais dar verta pažvelgti į Liūto žvaigždyno pusę: netoli Jupiterio ir Marso bus matomas Mėnulis.
Akį trauks Sietynas, Andromeda ir žiemos žvaigždynai
Jeigu debesys prasisklaidys, lapkričio vakarais įdomių reginių rasime ir be ypatingų astronominių įvykių. Tauro žvaigždyne vis aukščiau kyla Sietynas (Plejadės) – nedidelis, plika akimi lengvai pastebimas žvaigždžių spiečius. Tamsiame danguje galima atskirti kelias jo žvaigždes, o pro žiūronus jų atsiveria gerokai daugiau. Sietynas nuo seno buvo vienu žinomiasiu metų laikų kaitos matu.
Aukštai danguje lengva bus atpažinti W raidę primenančią Kasiopėją, o netoli Andromedos žvaigždyno, atokiau nuo miestų šviesų, galima bus įžiūrėti Andromedos galaktiką. Ji atrodys kaip blanki miglota dėmelė. Mus nuo jos skiria apie 2,5 milijono šviesmečių.
Vėlesniais vakarais rytuose tekės Orionas su trimis beveik viena linija išsidėsčiusiomis Oriono juostos žvaigždėmis lietuviškai dar vadinamomis Šienpjoviais arba Pjovėjais. Po jomis, Oriono kalavijo srityje, glūdi Oriono ūkas – žvaigždžių formavimosi sritis, kurią tamsiame danguje galima pastebėti ir pro paprastus žiūronus.
Utenos paežerės ir atviros laukų vietos, kur mažiau dirbtinės šviesos, ypač tinka rudens dangaus stebėjimams. Meteorus geriausia stebėti plika akimi, prieš tai bent dvidešimt minučių pabuvus tamsoje.
Nors lapkritis nelepina giedra, tačiau kartais užtenka vieno skaidraus vakaro ar paryčio, kad virš įprasto gimtojo kraštovaizdžio atsivertų nepaprastas žvaigždėto dangaus grožis,
