Atvirumo valandėlė

Kartais jaučiuosi taip, lyg manęs šiame nedėkingame pasaulyje iš viso nebėra. Kartais atrodo, kad lyg ir sugrįžtu į tą laiką, kai dar buvau jauna ir labai įsimylėjusi. Kartais lyg ir pati save nukeliu į kažkokią ateities erdvę, kurioje labai gerai jaučiuosi. Žodžiu, visaip būna…Svarbiausia, negaliu išeiti į gatvę, jei nelyja. Kodėl? Ogi todėl, kad saulei […]

Nenusisekusio Nijolės vedybinio gyvenimo plėnys vis dar ruseno. Nebelabai skaudėjo, bet kažkas vis dar nedavė ramybės. Nežinia, ar tai buvo tiesiog moteriškas pavydas (nesvarbu, kad aš vyro nemyliu, bet jis vis vien turi būti tik mano), ar žinojimas, jog į buvusį bendrą būstą atėjo kita – gerokai jaunesnė, linksmesnė, o gal netgi gražesnė, – moterį […]

Genovaitė ŠNUROVA Tik atsitiktinumas, kad karantino apribojimai sutapo su mano išėjimo į užtarnautą poilsį diena. Nors koks ten poilsis. Vos tik pagalvojau apie tai, kiek reikės padaryti darbų, kuriuos atidėliojau, už galvos susiėmiau. Vieną akimirką netgi maniau į darbą grįžti. Būtų daug lengviau ir paprasčiau: pasiteisinčiau, kad tai to, tai ano padaryti negaliu, nes labai […]

Genovaitė ŠNUROVA. Kai žmonės sužino, kiek man metų, sako, jog pavydi tokio amžiaus, tokio žvalumo, gebėjimo blaiviai mąstyti, samprotauti, sklandžiai reikšti mintis ir dar rizikuoti, svajoti, ginčytis, įrodinėti savuosius argumentus. Tegul kalba, jei netingi. Niekas gi nežino, kas iš tikrųjų yra saugoma mano sieloje, kiek išgyventa, kiek įvairių sprendimų priimta ir, tik jums prisipažinsiu, kiek […]

Genovaitė ŠNUROVA Jau nebe pirmus metus artėjant Joninėms pasijuntu toks vienišas, kad nors vilku stauk. Man ir pačiam keista, kad net menkiausios tokios būsenos priežasties negaliu įvardyti, nes jos paprasčiausiai nėra. Jaučiuosi sveikas, sotus, turiu kur gyventi ir kur praleisti trumpas poilsio valandėles, bet sieloje tuo laikotarpiu tarsi kažkoks šviesulys užgęsta. Niekas nedžiugina, niekas nedomina, […]

Aš esu ta, kurioms labai pabodo karantinas ir visi jo reikalavimai. Tikrai visą tą laikotarpį niekur nebuvau išvažiavusi, nevaikščiojau į svečius ir pati nieko į savo namus nekviečiau. Bendravome telefonu, internetu, skaipu. Man patiko netgi vienas juokelis apie tokį bendravimą: lyg ir atrodo, kad svečias ar viešnia yra tavo namuose, bet vaišinti nereikia…Karantino pabaigos ar […]

Genovaitė ŠNUROVA. Po savaitės, o gal netgi rytoj, tikriausiai jau nebebūčiau atvirai pasakojęs savo istorijos. Gal į galvą būtų atėjusios kitokios mintys, gal būčiau suspėjęs apgalvoti, ką man daryti toliau, ir nors šiek tiek nusiraminti. O šiandien yra kitaip. Šiandien jaučiuosi tarsi peiliais subadytas, bet kažkodėl paliktas gyvas. Arba dar žiauriau – vikšriniu traktoriumi pervažiuotas. […]

Genovaitė ŠNUROVA. Net nebežinau, kelintą dieną iš eilės lyja. Ir ne koks nors lengvas šiltas lietutis su saule, o grėsmingai atrodantys dideli sunkūs lašai į išlytą žemę sminga. Ne tik į lauką išeiti nesinori, bet netgi pro langą žiūrėti į vis didėjančias, purslais apsipylusias balas palangėje. Ir į dangų akių pakelti nesinori, nes jis visas […]

Genovaitė ŠNUROVA. Gegužė. Nors pro langą pasižiūrėjus taip neatrodo. Vėjas lyg pasamdytas darbštuolis stengiasi iš paskutiniųjų: taip lanksto netgi apystorius medžius, jog atrodo, kad jie neatlaikys – nusilenks iki žemės pripažindami vėjo galybę ir, supratę, kad priešintis neverta, pasiduos…Gegužė. Žvilgtelėjau pro langą dar kartą ir apstulbau – sninga. Balta balta sodo žemė. Tik po akimirkos […]

Šiandien mano gimtadienio rytas. Prabudau, bet ropštis iš lovos neskubu. Galvoju, kuo šitas rytas ypatingesnis už bet kurios kitos dienos rytą. Nieko protingo nesugalvojau. Tikrai nieko. Kadangi mano „garantinis laikas“ pasibaigė prieš septynetą metų, esu visiškai laisvas žmogus.Tiesa, laisva jaučiuosi nuo darbo, nuo įsipareigojimų kolegoms, nuo laukimo (nežinia ko), bet ne nuo minčių. Jos įkyriai […]