Pirmąją savaitę po rugpjūčio audros generatorių pardavimai išaugo 5–7 kartus. Kai kurių populiariausių modelių pardavėjai laikinai nebeturėjo.
„Kelmės technikos“ vadybininkas Albinas Butkus prisimena, kad daugiausia dėl generatorių kreipėsi kaimo gyventojai ir ūkininkai. Jiems dingusi elektra reiškė ne tik tamsą namuose, bet ir neveikiantį šulinio siurblį, sustojusį šildymo katilą ar gyvulių girdymo įrangą. Tačiau generatoriais domimasi ne tik po audrų.
„Gyventojai vis dažniau girdi apie būtinybę pasirengti galimiems elektros tiekimo sutrikimams, todėl, išgirdę rekomendacijas namuose turėti autonominį energijos šaltinį, pradeda svarstyti ir apie generatoriaus įsigijimą“, – sako A. Butkus.
„Kelmės technikos“ finansavimo partnerio „GF banko“ komercijos pareigūnas Skirmantas Ketvirtis priduria – turėdami laiko viską apgalvoti, pirkėjai gali išsirinkti geriausiai jų poreikius bei finansines galimybes atitinkantį generatorių.
Kokio generatoriaus reikia?
Prieš kreipiantis į pardavėją, A. Butkus pataria pirmiausia atsakyti į kelis klausimus:
- Kokius prietaisus būtina išlaikyti veikiančius: tik būtiniausius ar beveik visus namų elektros įrenginius?
- Kaip dažnai dingsta elektra ir kiek paprastai trunka tiekimo sutrikimai?
- Ar namuose yra trifazių prietaisų ir jautrios elektronikos, pavyzdžiui, šildymo katilo valdiklis?
- Ar generatorius bus jungiamas prie namo elektros instaliacijos, ar juo bus maitinami atskiri prietaisai per ilgintuvus?
- Kur generatorius stovės ir veiks? Ar svarbus jo keliamas triukšmas?
Jeigu poreikiai minimalūs, šaldytuvui, katilo automatikai, vandens siurbliui, apšvietimui ir internetui dažniausiai pakanka 3–4 kW generatoriaus, o jei gręžinio siurblys galingesnis – maždaug 5 kW.
„Nedideliems poreikiams verta apsvarstyti inverterinį generatorių. Jis užtikrina stabilius elektros parametrus, todėl yra saugiausias pasirinkimas jautriai elektronikai, pavyzdžiui, šildymo katilo valdikliams, be to, yra tylus ir taupus. Inverterinių generatorių kainos svyruoja maždaug nuo 400 iki 1 400 eurų, o paprastesni benzininiai modeliai gali kainuoti 300–600 eurų. Renkantis įprastą benzininį generatorių, verta pasidomėti, ar jis turi automatinį įtampos reguliatorių (AVR)“, – pasakoja A. Butkus.
Norint, kad veiktų ne tik būtiniausi prietaisai, bet ir virdulys, skalbimo mašina ar elektrinė viryklė, reikia 7–10 kW galios, dažnai – trifazio generatoriaus. Benzininiai generatoriai tinka retesniems elektros sutrikimams, tačiau ilgai veikiant svarbu įvertinti degalų sąnaudas.
„Dyzeliniai generatoriai yra brangesni ir sunkesni, tačiau gali būti ekonomiškas pasirinkimas, kai elektros reikia ilgiau ir dažniau. Be to, dyzelino atsargas lengviau laikyti ilgesnį laiką. Rinkoje galima rasti ir 7–9 kW inverterinių modelių. Šios klasės generatoriai kainuoja maždaug nuo 450 iki 2 000 eurų“, – pažymi „Kelmės technikos“ vadybininkas.
Jei namas šildomas šilumos siurbliu ar elektra, prireiks 10–15 kW ir dar galingesnio generatoriaus. Ūkiams ir dirbtuvėms, kur generatorius naudojamas dažnai ar ilgai, neretai pasirenkami dyzeliniai generatoriai. Galingi 15–25 kW agregatai kainuoja nuo maždaug 4 500 eurų, o juos renkantis patariama pasitarti su elektriku.
Be kvalifikuoto elektriko – nė žingsnio
Kai kurie pirkėjai mano, kad įsigytą generatorių galima įjungti į įprastą namų elektros lizdą. Tačiau taip prijungti generatorių prie namo instaliacijos pavojinga, įspėja A. Butkus.
„Netinkamai prijungtas generatorius gali tiekti įtampą į skirstomąjį tinklą ir sužaloti linijas taisančius darbuotojus. Atsinaujinus elektros tiekimui, gali būti sugadintas ir pats generatorius, ir namo elektros įranga“, – sako jis.
Saugus sprendimas – perjungiklis, kurį sumontuoja kvalifikuotas elektrikas: jis atskiria namą nuo tinklo, kol maitinimas tiekiamas iš generatoriaus.
Rankinio perjungiklio ir jo montavimo kaina gali siekti apie 200–600 eurų. Automatinė sistema, kuri, dingus elektrai, paleidžia generatorių ir automatiškai perjungia maitinimą, kainuoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. Tokiam sprendimui reikalingas su automatika suderinamas generatorius, turintis elektrinį užvedimą.
Kaip įsigyti ir finansuoti
Generatoriaus įsigijimas – nepigus malonumas, ypač norint įsigyti kokybišką produktą. Anot A. Butkaus, brangesni modeliai nuo pigesnių skiriasi variklio patikimumu, konstrukcija ir elektros kokybe.
„Pavyzdžiui, tas pats modelis gali būti gaminamas su vario arba aliuminio apvijomis. Varinės mažiau kaista, geriau atlaiko apkrovas ir tarnauja ilgiau“, – pavyzdį pateikia A. Butkus.
„GF banko“ komercijos pareigūnas Skirmantas Ketvirtis priduria, kad, planuojant iš anksto, verta skaičiuoti ne vien generatoriaus, o viso sprendimo kainą.
„Pavyzdžiui, būtiniausiems namo poreikiams skirtas inverterinis generatorius kartu su perjungikliu ir montavimu gali kainuoti maždaug 600–2 000 eurų. Dėl tokios sumos kai kas nusiperka pigesnį ir silpnesnį įrenginį arba atideda saugų prijungimą. Kritiniu momentu abu šie sprendimai gali atsieiti brangiau“, – sako jis.
S. Ketvirčio teigimu, įsigyjant generatorių, į biudžetą patartina įtraukti ir degalų talpas, lauko kabelius, alyvą, filtrus ir pastogę, nes generatorius turi stovėti lauke, gerai vėdinamoje vietoje.
„Generatorių dažnai perkame jau dingus elektrai ir renkamės pagal tai, kiek pinigų yra po ranka. Jeigu generatoriaus reikia čia ir dabar, tačiau neturima visos sumos iš karto, pirkimas išsimokėtinai leidžia išlaidas išdėstyti per ilgesnį laiką. Jis gali apimti visą sprendimą: tiek tinkamos galios generatorių, tiek perjungiklį. Tada nereikia rinktis tarp pigesnio įrenginio ir saugumo“, – pabrėžia „GF banko“ atstovas.
Sutaupyti galima atsisakius perteklinės galios ir nereikalingų funkcijų: jei elektra dingsta retai, nebūtinai reikia elektrinio užvedimo, automatikos ar dyzelinio variklio. Verta pasidomėti ir tuo, ar Lietuvoje teikiamas gamintojo įrangos servisas ir ar galima įsigyti atsarginių dalių – sugadintas katilo valdiklis ar generatorius, kuris neužsiveda kritiniu momentu, galiausiai kainuoja daugiau nei sutaupyta suma.
Viskas prasideda nuo prietaisų lipdukų
Prieš renkantis generatorių, A. Butkus pataria nufotografuoti svarbiausių prietaisų lipdukus arba susirašyti jų galias iš instrukcijų. Turėdamas tokį sąrašą, konsultantas galės greitai ir tiksliai apskaičiuoti reikiamą galią.
„Dažniausiai pamirštama, kad prietaisai su elektros varikliais, pavyzdžiui, šaldytuvas ar vandens siurblys, įsijungdami trumpam sunaudoja 2–4 kartus daugiau galios nei veikdami. Jei į tai neatsižvelgiama, generatorius gali neatlaikyti siurblio paleidimo apkrovos ir išsijungti“, – sako A. Butkus.
Todėl sudedamos vienu metu veiksiančių prietaisų galios, pridedama galingiausio variklinio prietaiso paleidimo metu reikalinga papildoma galia ir dar apie 20–25 proc. galios atsargos, nes generatorius neturėtų nuolat dirbti ties savo galimybių riba. Kaime verta patikrinti ir tai, ar name nėra trifazių prietaisų, pavyzdžiui, gręžinio siurblio ar dirbtuvių įrangos. Tokiu atveju reikės trifazio generatoriaus. A. Butkus primena ir priežiūros svarbą.
„Jei generatorius metų metus neužvedamas, o bake sensta benzinas, prireikus jis gali tiesiog neužsivesti. Alyvos keitimo intervalai ir degalų priežiūra priklauso nuo generatoriaus rūšies, todėl apie tai verta pasiteirauti dar perkant“, – sako jis.
