Jonas Vaiškūnas
Paukščių takas žymės kelią į Dausas
Rugsėjo vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose pakilusiame Lyros žvaigždyne, įsižiebia ryškioji Vega. Į rytus nuo jos pamažu išryškėja Gulbės žvaigždyno kryžma su ryškiuoju Denebu. Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru svyra link vakarų horizonto. Nuo jo kiek dešiniau švyti Didieji grįžulo ratai. Žemai palei šiaurinį horizontą slenka Vežėjas su ryškiaja Kapelos žvaigžde. Pietuose aukštokai iškilęs Erelis ir jo ryškiausia žvaigždė – Altayras. Rytų pusėje kyla didelį kvadratą sudarančios Pegaso žvaigždės, o kairiau ir aukščiau jų, tarp Paukščių tako žvaigždžių, išsiskiria „W“ pavidalo Kasiopėja. Ryškus ir gražus Paukščių takas driekiasi per zenitą iš šiaurės-vakarų į šiaurės-rytus, nužymėdamas kelią „į Dausas“ traukiančioms paukščių voroms. Čia jis praeina per žvaigždynus: Šaulį, Skydą, Erelį, Laputę, Gulbę, Driežą, Cefėjų, Kasiopėją, Persėją, Vežėją ir vėliau tekančius – Taurą, Dvynius ir Orioną.
Prie Saturno, Jupiterio ir Veneros prisijungs ir Merkurijus
Saturnas vakarais spindi virš pietvakarių horizonto Vandenio žvaigždyne. Rugsėjo 26-27 d. kiek žemiau Saturno praslinks priešpilnis Mėnulis. Pro nedidelį teleskopą galima matyti Saturno žiedą ir didžiausią Saturno palydovą – Titaną.
Jupiteris po 21 val. teka virš šiaurės rytų-rytų horizonto ir visą naktį ryškiai spindi Avino žvaigždyne. Jupiterio diską ir keturis didžiausius palydovus galima įžiūrėti net pro žiūronus, o pro nedidelį teleskopą Jupiterio paviršiuje įžiūrimos debesų juostos ir kiti dariniai.
Venera-Aušrinė itin ryškai švyti rytuose – ryto danguje nuo 3:40 val. (mėnesio pabaigoje nuo 3:30 val.), Vėžio žvaigždyne, o nuo rugsėjo 25-os – Liūto žvaigždyne. Rugsėjo 11–12 d. bebaigiantis sudilti Mėnulio pjautuvas praslinks kiek aukščiau Veneros.
Retai pasirodantis Merkurijus rugsėjo pabaigoje paryčiais prieš auštant išnirs virš rytų horizonto su Liūto žvaigždynu, žemiau ir kairiau ryškiosios Veneros, per vidurį, po žvaigždžių Liūto „kojomis“. Rugsėjo 22 d. Merkurijus atsidurs vakarinėje elongacijoje – tolimiausiame kampiniame nuotolyje nuo Saulės. Tai bus geriausias laikas stebėti šią retai iš Saulės spindulių išsivaduojančią planetą. Ją bus galima matyti nuo 5:30-5:50 val. kokią valandą labai žemai palei rytų horizontą.
Praskries „nauja“ kometa
Rugsėjo 13 d. prie Žemės priartės, ką tik (rugpjūčio 11 d.), japonų astronomo Hideo Nišimuros atrasta, kometa C/2023 P1 (Nišimura). Mūsų planetą ir uodeguotąją tolimojo kosmoso viešnią tą dieną skirs 34 milijonai kilometrų. Rugsėjo 18 d. kometa atsidurs arčiausiai Saulės – už 33 milijonų kilometrų. Artėjanti prie Saulės kometa jau peržengė plika akimi matomo šviesulio ryškį ir ją iki rugsėjo 13 d. dar galima susirasti prieš pat saulėtekį šiaurės-rytų pusėje tekančiame Liūto žvaigždyne palei pat horizontą. Nors kometos šviesis bus toks, kad ją galima būtų matyti ir plika akimi, bet ji bus per žemai ir dangus bus per šviesus, tad žiūronas ar nedidelis teleskopas būtų geras pagalbininkas. Deja, uodeguotąją viešnią jau rugsėjo 14 d. apgaubs ryto žaros ir kometa ištirps Saulės spinduliuose.
Diena beveik susilygins su naktimi
Rugsėjo 23 d., 09:50 val. įvyks astronominis rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške, diena Vilniuje truks 12 val.10 min. 41 sek., Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir mūsų šiauriniame pusrutulyje prasidės astronominis ruduo. Tačiau „tikrasis“, dienos ir nakties trukmės santykiu pagrįstas, lygiadienis įvyks rugsėjo 25 d.. Tą dieną Saulė tekės tiksliai rytuose, o leisis tiksliai vakaruose, dienos trukmė visai priartės 1/2 paros – 12 val. 1 min :54 sek.. Nuo rugsėjo 26 d., iki kovo 17 d., („tikrojo“ pavasario lygiadienio), naktys bus ilgesnės už dienas.
