Rasa MILERYTĖ
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pakeitimus žmonių su negalia socialinės įtraukties srityje. Siūloma tobulinti negalios vertinimo modelį, jį grindžiant žmogaus gebėjimų vertinimu, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinamą žmonėms su negalia.
Visgi žmonės nerimauja: ar reforma neįneš daugiau sumaišties nei aiškumo? Ar netaps sunkiau nustatyti neįgalumą? Ar, pasikeitus sistemai, nesumažės finansinė parama? Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė patikina, kad reformos tikslas – žmonėms suteikti dar daugiau galimybių ir palengvinti jų kasdienybę, o reforma siekiama labiau įgalinti ir žmones, turinčius intelekto ar psichosocialinę negalią, kurie dėl įvairių priežasčių dabar tarsi nustumti į paraštes.
Pasak statistikos, žmonės su negalia sudaro apie 8 procentus visų šalies gyventojų, bet tik trečdalis jų pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis. Kodėl taip yra?
Yra, matyt, kelios šio žemo rodiklio priežastys – žmonės nežino apie paslaugas, kurias gali gauti, biurokratizacija ir teikiamų paslaugų kokybė. Pirmas dvi priežastis būsima reforma galimai spręs, nes neįgalų žmogų su atvejo vadybos pagalba institucija „pasigaus“ nuo pirmų jo negalios arba darbingumo, arba, kaip naujai įstatyme įrašyta, – dalyvumo nustatymo žingsnių. Dėl kokybės jau reikėtų savivaldybėms pasistengti. Na o paslaugų apmokestinimas yra atskira plati tema.
Tęsinį skaitykite 2022 11 09 „Utenyje“
