į Amžinybę palydėtas kanauninkas Bronius Šlapelis
(1934 04 13–1959 03 25–2023 06 11)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Prieš pusmetį Spitrėnų Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje palaidotas ne tik savo parapijoms (aptarnavo Sudeikių Švč. M. Marijos bei Biliakiemio Švč. M. Marijos Vardo parapijas), bet ir visam Utenos kraštui daug nusipelnęs kun. Povilas Klezys (1957 05 06–1981 05 31–2022 10 02). Utenos dekanatą ištiko ir vėl didelė netektis – Aukščiausiasis pasikvietė 90-uosius metus einantį garbės kanauninką jubiliatą, Utenos miesto garbės pilietį Bronių Šlapelį. Į Amžinybę iškeliavo ypatingą dieną – katalikiškajam pasauliui švenčiant Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo šventę.
Bronius Šlapelis gimė 1934 m. balandžio 13 d. Adomynės parapijoje Bugailiškių kaime (Kupiškio r.) Uršulės Vilėniškytės (1900–1986) ir Antano +Šlapelio (1896–1979) šeimoje. Po krikšto apeigų krikšto motina pasakė: ,,Noriu, kad šis vaikelis būtų kunigu!”, ir paprašė Adomynės klebono giminaičio kanauninko Juozapo Vilėniškio uždėti ant kūdikėlio krūtinės Evangelijų knygą. Kanauninkas, uždėjęs ant vaikelio krūtinės Evangeliją, tarė: ,,Jis skaitys šitą knygą!” Tai buvo pranašiški žodžiai, kuriuos augančiam berniukui nuolat primindavo motina. Bronius buvo penktas gausioje šeimoje, kurioje augo septyni vaikai. Tad visi turėjo pakankamai darbų: reikėjo talkinti tėvams, turėjusiems 24 ha žemės ūkį, nes tėvai niekada nesamdė tarnų.
Dėl susidariusių aplinkybių (ligos, konfiskuoti namai, Šlapeliai iš jų išvaryti) Bronius Bugailiškių pradžios mokyklą baigė per 6 metus. Vėliau mokėsi Šimonių septynmetėje, Svėdasų vidurinėje mokyklose.
Mokykloje Broniui patiko geometrija, fizika, lietuvių kalba, lankė literatų, dramos, fizikų bei fotografų būrelius. ,,Žaibo” slapyvardžiu į rajoninį laikraštį pradėjo rašyti straipsnius – informacijas iš mokyklos gyvenimo– tapo neetatiniu korespondentu. Kanauninkas straipsnio autorei yra džiaugęsis, kad gavęs net honorarų…
1954 m. baigęs vidurinę, Bronius Šlapelis įstojo į kunigų seminariją: sudėtingai pateko į ją. Pirmajame kurse klierikų mokėsi 23, tačiau šventimus gavo tik 7 – daug nubyrėjo.
1959 m. kovo 25 d. vyskupas Julijonas Steponavičius jam suteikė kunigystės šventimus.
Primicijas šventė 1959 m. kovo 29 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Čia gyveno brolis Antanas. Kurso draugas Petras Dumbliauskas, vėliau tapęs saleziečiu, primicijose pasakė gražų pamokslą. Antrosios primicijos buvo gimtojoje parapijoje Adomynėje, per Šv. Antano atlaidus (birželio 13 d.).
Kunigo kelyje
Per 64 tarnystės Dievui ir žmonėms metus dvasininkas dirbo 10-je parapijų užimdamas vikaro, administratoriaus, klebono, o nuo 2017 m. – rezidento pareigas.
1959–1974 m. vikaravo: Utenos Kristaus Žengimo į Dangų, Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo, Dusetų Švč. Trejybės, Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų, Biržų Šv. Jono Krikštytojo, Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijose.
1963 m., 1970–1974 ir 2009–2017 m. administratoriumi dirbo Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus ir Stelmužės, Dambavos Dievo Apvaizdos bei Tauragnų Šv. Jurgio ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies parapijose.
1974–2009 m. – Tauragnų Šv. Jurgio parapijos, o 1980–2009 m. ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies parapijų klebonas. Nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. – Tauragnų Švč. Jurgio parapijos rezidentas.
Kunigui ne kartą teko susidurti su sovietinio saugumo darbuotojais: tačiau jis nepabūgo jų grasinimams, nepasidavė vilionėms, išliko tvirtas.
Keliant iš Biržų juo itin ,,rūpinosi” saugumas, siūlėsi padėti, kad neiškeltų, vėliau žadėjo Biržų klebono pareigas. Saugumiečiai ieškojo kandidatų studijoms į Romą. Tad gegužės 18 d. kunigui tik atvykus į Linkuvą, pasikvietę į apylinkės tarybą, jam kalbėjo: ,,Kam būti pavaldiniu, kai gali kitus valdyti!” Už tai prašė, kad kun. B.Šlapelis jiems padėtų. Kunigas nesutrikęs pateikė kompromisą. ,,Vieną dieną, ankstų rytą jūs ateinate į zakristiją, aš niekam nesakysiu kas jūs tokie, užsivelkate kamžas ir man patarnaujate Mišių metu! Tada ir aš gal galėsiu jums patarnauti…” Šitoks kunigo pasiūlymas labai įžeidė saugumo darbuotojų ,,orumą”, jie buvo didžiai pasipiktinę ir to neslėpė. Tada kunigas pasakė: ,,O jūs prašydami mano ,,patarnavimų” ar neįžeidžiate manęs?”
Po šito susitikimo kunigas Bronius Šlapelis saugumiečių daugiau nematė. Pirmas susitikimas su jais buvo dėl vyskupo Julijono Steponavičiaus pamokslo Utenoje, 1959 m. vasarą antras Biržuose, o paskutinis Linkuvoje.
Darbai Tauragnuose
Ilgiausiai dvasininko dirbta Tauragnuose (16 metų sovietinės okupacijos laikmečiu).Tauragnai – tolima Panevėžio vyskupijos parapija, nukentėjusi per karą, o vėliau – sudegė bažnyčia. Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčiai reikėjo energingo kunigo ir juo buvo paskirtas kun. B. Šlapelis. atlikta ženklių darbų tvarkant (remontuojant ir puošiant) bažnyčią, buriant parapijiečius.
Įsigyti vargonėliai, 16 juostų procesijai, įvestas žaibolaidis, į kapines – vandentiekis, apdengta koplytėlė kapinėse, išlygintas šventorius, išklotas plytelių takas, padaryti laiptai į kapines. Vėliau – bažnyčioje įdėti nauji vitražiniai langai, pastatytas altorius bei sakykla, įsigytas arnotas ir kapa. Nuo 1977 m. Tauragnų bažnyčioje pradėjo giedoti mergaičių – moksleivių chorelis, dėl kurio rajono partinis aktyvas ne kartą grasino klebonui baudomis. Tais pačiais metais buvo aptvertas šventorius, dar po metų – įsigyta nauja klausykla, katafalkas ir žvakidės prie katafalko. Pagaliau po penkerių metų intensyvių pastangų 1977 m. klebonas B.Šlapelis galėjo pasidžiaugti ir nauju gyvenamuoju namu, o bažnyčioje 1980 m. buvo įrengtas šildymas (,,Beržas”).
1981 m. rugpjūčio iš 23 į 24 naktį į gražiai sutvarkytą bažnyčią įsilaužė vagys. Jie išnešė Švč. Sakramentą ir beveik visus liturginius indus. Tačiau Utenos rajono Vidaus reikalų skyriaus darbuotojai greitai piktadarius išaiškino.
Klebonas B.Šlapelis ir po vagystės toliau puošė ir gražino bažnyčią: 1982 m. buvo išlakuotos grindys, įsigyta įvairių bažnytinių daiktų.
Gavęs leidimą, klebonas 1988 metais bažnyčią apmūrijo, pastatė priestatą, apdengė nauju skardiniu stogu (bažnyčią ir priestatą). Kitais metais buvo išdekoruotas bažnyčios vidus – išmuštas lentelėmis. 1997 m. nudažytas bažnyčios stogas, deja, pasitaikė blogi labdaros dažai ir 1999 m. stogą reikėjo perdažyti.
Kunigas daug dėmesio skyrė ne tik bažnyčios pastatams, bet nepailstamai rūpinosi ir gyvosios Bažnyčios statyba. Kanauninko Broniaus iniciatyva jau nuo 1989 metų visose Tauragnų mokyklos klasėse buvo pradėta dėstyti katalikų tikyba. Tuo metu tikybos pamokas lankė apie 200 mokinių. Kanauninko rūpesčiu Tauragnuose buvo įrengta katalikiška moksleivių stovyklavietė „Marija Krikščionių pagalba“.
1993 m. darbo praktika su moksleiviais pareikalavo parengti ir specialias taisykles, kurias klebonas parašė ir nusiuntė patvirtinti į vyskupiją, rašte džiaugdamasis, kad stovyklą remia Kanados katalikų moterų grupė ir Maltos ordinas.
Už ilgus kunigiškos tarnystės metus kunigas Bronius buvo įvertintas tiek bažnytinės vyresnybės, tiek ir Utenos rajono savivaldybės. Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas 2001 m. rugsėjo 20 d. kun. Broniui Šlapeliui suteikė garbės kanauninko titulą. Utenos r. savivaldybės sprendimu 2009 m. gegužės 14 d. kan. Broniui Šlapeliui už aktyvią ir ilgą sielovadinę veiklą Tauragnų parapijoje.buvo suteiktas Utenos miesto garbės piliečio vardas.
Kunigo pomėgiai
Kan. Bronius turėjo pomėgį filmuoti bei fotografuoti įvairias šventes, liturgines iškilmes ir žmonių susibūrimus. Daug jėgų skirdavo įvairių religinio pobūdžio knygų, lankstinukų, brošiūrų sudarymui, leidybai ir platinimui.
Nuo 1972 m. kun. B. Šlapelis filmavo. Pradėjo filmuoti su begarse Canon kamera, o nuo 1983 m. – su video Panasonic kamera. Jis yra sukūręs kelis meninius filmukus religine tematika: ,,Laiškas Marijai”, ,,Apreiškimas Marijai”, ,,Aplankymas Elzbietos”, ,,Jėzaus gimimas”, ,,Šv. Petro išsigynimas”, ,,Sūnus palaidūnas”. Pastarasis 50 minučių trukmės buvo parodytas per Lietuvos TV 1993 m. per dvi katalikiškos programos laidas.
Kai Lietuvoje pasirodė video aparatūra, kun. Bronius Šlapelis stengėsi ją įsigyti ir religinius video filmus ,,Jėzus iš Nazareto” ir kitus rodydavo parapijiečiams kaimuose. Partinis aktyvas buvo budrus – jau po kelių tokių išvykų klebonas buvo iškviestas į Utenos prokuratūrą ir įspėtas – jei nesiliaus filmus rodęs žmonėms, konfiskuos video aparatūrą. Po šio pagrasinimo, klebonas filmus rodydavo savo bute, į kurį gausiai rinkdavosi parapijiečiai.
Klebonas B.Šlapelis niekada nebijojo viešai išsakyti savo tvirtą nuomonę, kuri kartais kitus ir šokiruodavo. Daug dėmesio skyrė miestelio bei bažnyčios istorijai, rašė straipsnius ne tik rajoniniame laikraštyje ,,Utenis”, bet ir respublikinėje spaudoje. Svarbų dėmesį skyrė Bažnyčios istorijai, jos padėčiai sovietmečiu. Jį jaudino valstybės likimas, tad dvasininkas savo straipsniuose, ieškojo išeities iš dvasinės krizės, karštai meldėsi už parapijiečius, visus lietuvius ir besiblaškantįį, kenčian tį pasaulį.
