Rasa MILERYTĖ
Neapykantos kalba yra bet kokia neapykantos ir prievartos, nukreiptos į asmenį ar jų grupę, kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikrais požymiais, pavyzdžiui, lytimi, lytine orientacija, rase, etnine grupe, tautybe, kalba, socialine padėtimi, religija ar kitais įsitikinimais. Apklausų duomenimis, lietuviai yra mažiausiai pakantūs romų tautybės asmenims, musulmonams, asmenims su psichikos negalia bei LGBT atstovams. Plačiau apie šį reiškinį pasakoja mediatorė, Utenos moterų centro teisininkė Agnė Grigaliūnaitė.
Agne, kaip neapykantos kalba paveikia su ja susiduriančius žmones?
Auka jaučia didesnę psichologinę žalą ir nerimą, nes negali pakeisti savybių, kurios padarė jį auka. Neapykantą kurstančių kalbų emocinis poveikis yra intensyvesnis, nei patyrus kitokio motyvo nusikaltimus. Neapykantos nusikaltimų aukos dažniau nei nukentėję nuo kitų nusikaltimų patiria ilgiau trunkančias neigiamas emocines pasekmes – išgyvena nerimą, pyktį, liūdesį, depresiją, pažeminimą, kai kurios – potrauminio streso sutrikimą, psichologinę krizę. Žmonės nuolat jaučiasi įbauginti dėl pakartotinio užpuolimo grėsmės. Juos apima nepasitikėjimas savimi dėl galimybių palaikyti savo tapatumą. Pasikeičia ir žmogaus saviraiška – apranga ir elgesys gali būti keičiami, siekiant išvengti užpuolimo.
Tęsinį skaitykite 2022 02 02 „Utenyje“
