Vytautas KAZELA. Utenos rajono savivaldybės taryba yra sukūrusi ne vieną programą siekiant pagelbėti jaunoms šeimoms, studentų rėmimo bei Smulkiojo ir vidutinio verslo programas. Kaip veikia pastaroji programa, kalbamės su vienu šios programos iniciatorių, Utenos savivaldybės tarybos nariu, ekonomikos komiteto pirmininku Vaidu Lankausku ir Utenos savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Romualda Serbentiene.
Tvirtinant biudžetą verslo rėmimo programai buvo skirta 90 tūkst. eurų. Programą sudaro dvi dalys: pirmoji – skirta nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui padėti, antroji – naujiems ir kuriantiems darbo vietas verslininkams.
Utena pirmoji tarp visų šalies savivaldybių pradėjo teikti pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Buvo 179 verslo subjektų prašymai, parama suteikta 153 verslo subjektams. Buvome paskelbę, kaip teigia pašnekovai, kad du mėnesius priimsime prašymus. Pamatę tokį verslo aktyvumą ir suprasdami, kad visai nebeliks pinigų kitiems projektams, buvome priversti stabdyti paraiškų priėmimą. 153 paraiškos atitiko reikalavimus ir išmokėta 51 tūkst. 306 eurai. Dėl paramos galėjo kreiptis tų verslų atstovai, kurių veiklos karantino metu buvo arba visiškai nutrauktos, arba stipriai apribotos. Tai – mažos parduotuvėlės, grožio salonai, sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės. Jie galėjo pasirinkti vieną iš trijų pagalbos sričių.
buvo galima kompensuoti patalpų nuomos ir rezidavimo išlaidas, medžiagų ir žaliavų, reikalingų darbo vietai funkcionuoti ir vykdomos veiklos tęstinumui užtikrinti, bei apsaugos nuo COVID-19 priemonėms įsigyti. Daugiausia kreiptasi dėl patalpų nuomos išlaidų kompensavimo. Verslas negalėjo vykdyti veiklos, tačiau nuomos mokestį mokėti turėjo. Savivaldybė kompensavo trečdalį nuomos mokesčio, bet ne daugiau negu 1000 eurų. Kaip sakė V. Lankauskas, 1000 eurų riba buvo nustatyta tam, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su valstybės parama, kuri didžiąja dalimi atiteko stambiajam verslui („Topo centras“, „Elektromarkt“, „Apranga“). Be to, valstybės investicijos vėlavo. Sugalvojus teikti tokią paramą, iš verslo buvo prašoma tik būtiniausių dokumentų ir kaip įmanoma buvo supaprastintos paraiškų teikimo formos. Žmonės dažnai nežino, kad valstybė gali subsidijuoti verslą, o savivaldybė tik kompensuoti patirtas išlaidas. Todėl reikėjo pateikti sutarčių, sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų kopijų. Jeigu dokumentai pateikti tvarkingai, įsakymo parengimas ir pinigų pervedimas vyko labai greitai, kol neužgriuvo toks prašymų kiekis, kad mes nebespėjom vertinti. Ta parama buvo labai reikalinga ir savalaikė.
Gavome ne vieną panašaus turinio laišką: „Jūs man suteikėte viltį pagaliau išlipti iš šitos duobės.“ Savalaikės, kad ir sąlyginai nedidelės, lėšos kartais daro mažus stebuklus, kai valstybės lėšos plaukė netgi tiems, kuriems ta parama nelabai buvo ir reikalinga.
Klausiate, ar nė viena gavusi paramą įmonė vėliau neužsidarė? Tokios apklausos mes nedarėme, bet patys savo akimis matome, kad kone visos įmonės tęsia savo veiklą. Utenoje neatsirado labai daug tuščių patalpų. Gal viena kita vieta ir atsirado, bet tai tikrai nebuvo masinis reiškinys, todėl galima daryti išvadą, kad savivaldybės parama daugeliui padėjo išlikti.
Paskelbę paraiškų priėmimą naujam verslui ir naujoms darbo vietoms kurti buvome labai nustebinti tokios paraiškų gausos. Galvojome, kad pokarantiniu laikotarpiu, kada yra daug neaiškumų, žmonės sunkiau ryšis pradėti verslą, o verslai labai apribos naujų savo idėjų realizavimą. Ir labai apsirikome. Sulaukėm 46 paraiškų, iš kurių netgi 42 buvo tinkamos finansuoti. Lėšų poreikis – beveik 60 tūkst. eurų. Todėl mums trūksta maždaug 21 tūkst. eurų. Dabar galėjome finansuoti tik 24 paraiškas, su jas pateikusiais verslo subjektais buvo sudarytos sutartys.
Jie jau vykdo savo projektus, teikia ataskaitas, ir jau greitai tie pinigai juos pasieks. Su likusiais negalime pasirašyti sutarčių, kol neturime finansavimo. Labai tikimės, kad savivaldybės taryba skirs trūkstamas lėšas, perskirstydama biudžetą. Tie žmonės taip pat labai laukia ir tikisi. Dažnai mums rašo ir skambina. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimas bus teigiamas, mes kviesime likusius 18 verslo subjektų pasirašyti sutarčių. Ir jų projektai bus pradėti įgyvendinti.
Kokį naują verslą bando kurti uteniškiai?
Šiais metais atsiranda ir labai įdomių verslų. Anksčiau dominavo grožio salonai, prekybinis sektorius, o dabar paraiškos įvairesnės. Išskirčiau gal meksikietiškų patiekalų mobilų vagonėlį. Jaunas vyras, kurį laiką gyvenęs užsienyje ir sukaupęs nemažai idėjų ir patirties, ryžosi užimti šią nišą. Labai tikimės, kad jam tai pavyks.
Aušros gatvėje įsikūrė nedidelė meno kūrinių parduotuvėlė-galerija. Taip žmonės bandys išgyventi iš meno. Parduotuvė-galerija jau įrengta. Kaip sako jos savininkė Airė Andrijauskė, joje originalūs menininkų darbai – paveikslai, namų interjero elementai ir netgi restauruoti senoviniai baldai, atgimę šviestuvai. Įdėta labai daug darbo įrengiant šią parduotuvėlę. Ir ateityje čia nebus serijinės gamybos prekių, tik originalūs menininkų darbai. Paveikslai priimami eksponuoti su galimybe patikusį kūrinį įsigyti. Jau dabar čia galima rasti Utenos ir Kauno menininkų darbų. Ateityje autorių ratas plėsis. Pati Airė taip pat kuria interjerinius paveikslus.
Ir apie mažąją bendriją „Mona Muse“ norėtųsi papasakoti plačiau, pristatant ją kaip sėkmingą pavyzdį. „Mona Muse“ – antrus metus veikianti įmonė, gaminanti išskirtines pagalvėles, rankų darbo žaislus, gyvūnų gultukus. Net 95 proc. produkcijos yra eksportuojama ir parduodama elektroninėse parduotuvėse „Etsy“ ir „Amazon“. Šiuo metu įmonėje dirba viena darbuotoja, kuri atsakinga už visus gamybos ir prekybos procesus: produkto sukūrimą, audinių ir kitų medžiagų derinimą, audinių pirkimą, pasiuvimą ir apdailą, darbą su elektroninės prekybos platforma, bendravimą su klientais ir kt. Planuojama, kad augant užsakymams įmonė sukurs naujų darbo vietų siuvėjoms.
Štai ką pasakoja mažosios bendrijos „Olimpeak“ įkūrėjas Aurimas Tilindis, kinezeterapeutas, septynerius metus dirbęs su įvairiomis klubinėmis sporto komandomis ir netgi su Lietuvos rinktinėmis. Vaikinas sukūrė šeimą ir neseniai tapo tėčiu. Noras geriau pasirūpinti šeima ir būti arčiau jos vyrą pastūmėjo į nuosavą verslą. Patyręs specialistas teikia konsultacijas, užsiima individualia kinezeterapija, kinesiniu teipavimu, funkcinių judesių testavimu, individualių pratimų programų sudarymu. Planuojama įsigyti reikiamą aparatūrą, kuri padėtų gydyti lėtines traumas, uždegimus ir minkštųjų audinių pažeidimus.
Mažosios bendrijos „Kerų sistemos“ pagrindinė veikla yra santechnikos ir elektros darbai: šilumos siurblių-oro kondicionierių, rekuperatorių ir saulės kolektorių pardavimas ir įrengimas. Praeitais metais įkurtoje įmonėje šiuo metu jau dirba 7 žmonės. Darbo apimtys didėja – įmonė dalyvauja mažos vertės pirkimuose, gauna nemažai privačių užsakymų.
Vilniuje veikianti UAB „Targetas“, užsiimanti skolų išieškojimu ir verslininkų konsultavimu, Utenoje atidarė savo skyrių ir įdarbino keturis darbuotojus.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad smulkiojo ir vidutinio verslo programa padėjo sukurti 41 darbo vietą. „Džiugina ir tai, kad verslai šiais metais yra labai plataus spektro. Ne vien tik prekyba maisto produktais arba grožio salonai. Tai ir konditerijos gamyba, verslo konsultacijos, skolų išieškojimo ir kitos finansinės paslaugos, žemės ūkio darbai, kraštovaizdžio tvarkymas, vaikų ugdymo įstaigos. Verslo imasi vis daugiau jaunų žmonių. Daugelis sugrįžta iš užsienio, kartu parsiveždami daug naujų idėjų ir matydami perspektyvą Utenoje“, – sakė V. Lankauskas, o R. Serbentienė pridūrė, kad buvo keletas paraiškų, kuriose rašoma: „Netekau darbo, todėl noriu kurti savo verslą. Smagu, kad žmonės kabinasi patys ir su savivaldybės pagalba pradeda savo verslą. O tai duoda labai daug: patirtį ir įgūdžius. Svarbu, kad žmonės jau žino, jog yra savivaldybės programa, ir ja naudojasi.“