Aktualijos

Eilėraščiai kaip palaimintas laikas

Teksto antraštė atsirado kažkaip nejučia, sudūrus dviejų poezijos knygelių viršelių užrašus. Abi knygas neseniai išleido ,,Kamonada“. Vienos sudarytojas, o kitos redaktorius tas pats Vytautas Kaziela. Net kalbos redaktorė ta pati – Regina Katinaitė-Lumpickienė. Tik viršelių autoriai skirtingi. Skiriasi ir knygelių turinys. Tiesa, misija ir tikslai turi bendrumų – kurių svarbiausias – gražus Vytauto Kazielos noras pristatyti visuomenei mažai žinomus, padrąsinančios rankos reikalingus autorius.

Bet pakalbėkim apie kiekvieną knygą atskirai
Eilėraščių rinkinys ,,Prisimink mane“ – antologinio pobūdžio leidinys. Jame, kaip rašo sudarytojas V. Kaziela, įvairiuose Lietuvos kampeliuose gyvenančių autorių kūryba. ,,Stilių ir formų įvairovė. Šalia poezijos meistrų glaudžiasi ir mažiau patyrę kūrėjai. Visus jungia meilė tėviškei, jos gamtai ir žmonėms.“
Paskutinis teiginys neginčytinas ir tinka visiems 15 autorių, prisiglaudusių po vienu viršeliu, kuriam panaudotos švenčioniškio, bet Utenos poezijos mėgėjams pažįstamo žurnalisto ir poeto Algio Jakšto nuotraukos. Trečdalį autorių galima vadinti Utenos krašto žmonėmis. Pusė autorių atstovauja Aukštaitijai. O antroji pusė – iš Dzūkijos. Maža to – išskyrus tik alytiškį Stasį Šukį – tai moterys. Matyt, V. Kaziela šventai įsiklausė į kažkada Viktoro Miliūno pasakytus žodžius, kad geriausios moterys – dzūkės, ir neslepia savo simpatijų to krašto kūrėjoms.

Tęsinį skaitykite 2017 09 30 „Utenyje“