Neapykanta peraugo į meilę

Genovaitė ŠNUROVA. Organizacijoje, kurioje aš dirbau, direktorius buvo, galima sakyti, simbolinė figūra. Viską sprendė, darbus planavo, investicijomis ir kitokiais reikalais rūpinosi ir veiklą organizavo valdyba, kuriai ir aš priklausiau. Per mėnesį būdavo du valdybos posėdžiai. Rinkdavomės kambarėlyje šalia direktoriaus kabineto, gerdavome kavą, ginčijomės, diskutavome, teikėme pasiūlymus.
Valdybos narys buvo ir Antanas – kitame skyriuje dirbantis inžinierius, kuris mane labai domino. Ne dėl kažkokių asmeninių dalykų, bet dėl inovatyvumo, analitinio mąstymo, logiškų sprendimų. Mes su juo labai susidraugavome. Žinojau, kad jis turi šeimą, bet mūsų bendravimui tai netrukdė. (Tęsinys 2020 02 29 laikraštyje)