Jonas Vaiškūnas
Gruodžio šaltukas puoš žiemos dangų įspūdingiausiais žvaigždynais. Giedrais vakarais žvilgsnį trauks: Tauras, Dvyniai, Orionas, aukštai pietuose kulminuojantis Pegasas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Beveik virš galvos žėri įsidėmėtino „W“ pavidalo Kasiopėjos žvaigždžių junginys. Apie vidurnaktį pietuose iškyla gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Orionas dar vadinamas Šienpjoviais, o seniau dar Pjovėjais bei Kūlėjais vadintas. Į visas puses nuo jo žėri išsibarsčiusios kitos ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras ir Poluksas; beveik virš galvos –Vežėjas su ryškiaja Kapela; dešiniau ir žemiau nuo jos – Tauro žvaigždynas su rausvuoju Aldebaranu.
Ryškiausiai spindės Jupiteris ir Aušrinė
Jupiteris gruodžio naktimis išlieka ryškiausiu šviesuliu. Jis ryškiai švyti blausiame Avino žvaigždyne ir šviesiu jį lenkia tik po jo laidos paryčiais pasirodanti dangaus karalienė Aušrinė. Gruodžio 22 d., Žiemos saulėgrįžos vakarą, įspūdingą reginį sukurs pas Jupiterį į svečius atriedėjąs priešpilnis Mėnulis. Glaudi ryškiausių šviesulių pora trauks visų žvilgsnius net didmiesčių šviesų nutviekstoje padangėje.
Saturnas po saulėlydžio atrandamas pietuose tarp blausių Vandenio žvaigždžių. Jis matomas maždaug iki 21 val., po to panyra už pietvakarių horizonto, palikdamas vienvaldžiauti pietų padangėn pasilypėjusį Jupiterį. Gruodžio 17-18 d. greta Saturno atsidurs jaunas Mėnulio pjautuvas: gruodžio 17 – žemiau ir dešiniau, o 18 d. – jau kairiau.
Aušrinė-Venera itin ryškiai švytėdama teka apie 5 val. ryto (mėnesio pabaigoje apie 6 val.) iš už pietryčių horizonto ir spindi greta blausių Svarstyklių žvaigždyno žvaigždžių, kol ją nustelbia patekanti Saulė.
Marsas ir Merkurijus slepiasi Saulės spinduliuose ir dėl to yra nematomi.
Geminidai džiugins įspūdingais meteorais
Gruodžio 13-15 naktimis, jei bus giedra, galėsime stebėti vieno įspūdingiausių metų meteorų srautų – Geminidų „krentančių žvaigždžių“ pagausėjimą. Geminidai yra vienintelis meteorų srautas kildinamas, ne iš praskriejusios kometos, bet iš 1982 metais atrasto asteroido kosminėje erdvėje paskleistų dalelių. Asteroido pavadinto 3200 Faetono vardu meteorai Dvynių (Gemini) žvaigždyne kryžiuosis maždaug nuo gruodžio 7-os iki 17-os, o naktį iš gruodžio 14-os į 15-tąją tikimasi gausiausio meteorų srauto – iki 120-150 meteorų per valandą. Geminidų maksimumo stebėjimams šie metai itin palankūs, nes „tuščias“ Mėnulis nešviesins dangaus, tad jei bus giedra galėsime matyti net ir pačių mažiausių meteorų žybsnius. Daugiausia meteorų galima tikėtis po vidurnakčio, kai Dvynių žvaigždynas iškils aukščiausiai. NASA duomenimis pats Geminidų pikas turėtų įvykti gruodžio 14 d. 21 val. 27 min. Lietuvos laiku.
Gruodžio 17-26 naktimis Šiaurinės žvaigždės aplinkoje reikšis ir negausus Ursidų meteorų srautas. Naktį iš gruodžio 22-osios į 23-ąją jis gali paskleisti iki 10 gražių lėtaeigių meteorų per valandą. Tačiau šiemet šį meteorų srautą stelbs priešpilnio Mėnulio šviesa. Viena kita „krentančia žvaigžde“ gruodžio mėnesio meteorų kraitį padidins ir ne tokie skaitlingi gruodžio mėnesio meteorų srautai, besikryžiuojantys Mažojo Liūto, Berenikės Garbanų ir Vėžio žvaigždynuose.
Ilgiausia metų naktis skelbs Kalėdas
Gruodžio 22 d. 7 val. 27 min. Saulė įriedės į Ožiaragio ženklą ir pereis per dangiškąjį Žiemos saulėgrįžos tašką. Diena truks 7 val. 14 min. 6 sek. ir bus trumpesnė už ilgiausią metų dieną Vasaros saulėgrįžoje net 10 val. ir 4 min. Po keleto dienų sužibus pirmajai vakaro žvaigždei sėsime prie Kūčių stalo pasitikti Kalėdų. Jei Kūčių vakaro ir Kalėdų dangus bus giedras ir žvaigždėtas, tai pasak mūsų protėvių, 2024-ji bus derlingi ir gausūs.
