Gegužės vakarais pietinėje dangaus pusėje išsiskiria Mergelės žvaigždynas. Kiek dešiniau ir aukščiau Mergelės kulminuoja Liūtas, o apalink jį žėri pasklidusios kitos ryškiausios gegužio vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto – blausios Vėžio žvaigždyno žvaigždės ir ryškieji Dvyniai, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela.
Virš šiaurės rytų horizonto kopia Lyros žvaigždynas su šviesiąja Vega, o žemiau ir kairiau jos, teka Gulbės žvaigždynas. Neaukštai virš šiaurės padangės švyti „W“ raidės pavidalo Kasiopėja, o aukštai virš galvos sukasi Grįžulo ratai.
Planetos žais slėpynių
Planetos šį mėnesį su naktinio dangaus stebėtojais „žais slėpynių“ ir neskubės pasirodyti smalsiems žvilgsniams. Merkurijaus, Veneros ir Jupiterio visai nematysime – jie slėpsis Saulės spinduliuose. O Saturnas ir Marsas mėnesio pabaigoje ims rodytis palei rytų-pietryčių horizontą trumpam išnirdami prieš aušrą. Saturnas – Vandenio žvaigždyne, o Marsas – kairiau ir žemiau nuo jo – Žuvyse. Gegužės 31 d. delčiagaliu tapęs Mėnulis atsidurs kiek dešiniau ir žemiau Saturno, o birželio 3 d. bebaigęs dilti Mėnulio pjautuvėlis jau švytės kiek kairiau ir aukščiau Marso.
Prasidės „baltųjų naktų“ ir sidabriškųjų debesų metas
Nuo gegužės vidurio, kai vis labiau savo naktinį kelią trumpinanti Saulė jau nespėja giliau nusileisti po horizontu, prasideda „baltųjų naktų“ laikotarpis, trunkantis maždaug iki liepos vidurio. Tuomet šiaurinėje dangaus pusėje kai kuriomis naktimis galima matyti įspūdinguosius sidabriškuosius debesis. Palankios sąlygos jiems susidaro vasarą, kai Saulė nenusileisdama žemai šiaurinėje dangaus pusėje iš po horizonto apšviečia labai aukštai atmosferoje esančius debesis.
Sidabriškieji debesys ypatingi tuo, kad pasirodo netoli zenito šiaurės vakarinėje-šiaurinėje dangaus skliauto dalyje. Vidurnaktį sidabriškieji debesys matomi tiesiai šiaurėje.
Šie debesys susidaro aukštai – mezosferoje, maždaug 82 km aukštyje ir savo išvaizda primena plunksninius debesis. Sidabriškieji debesys švyti švelniai žydra spalva su sidabrišku atspalviu. Pro šiuos debesis prasišviečia žvaigždės.
Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų, kurie vasarą, Žemei skriejant toliau nuo Saulės, susidaro dėl labiau ataušusios mezosferos, nors kiti mano juos esant iš kosminių arba vulkaninių dulkių. Tačiau iki šiol jų kilmė nėra iki galo išaiškinta.
