Kartą viena matematikos profesorė, paklausta, kodėl ji domisi religijomis, kai pažįsta skaičius, man atsakė: nuo matematikos iki filosofijos – tik vienas žingsnis, o nuo filosofijos iki religijos net tiek nėra. Poetė, filosofė, literatūros kritikė Ieva Rudžianskaitė lentynų pasaulyje debiutavo 2018 metais mažųjų meditacijų knyga, kurios pavadinimas tarytum byloja apie lyrinio subjekto pastangas išreikšti egzistenciją „Be skaičių“, pastangas pažvelgti, kas slypi giliau buities luobo.
O pažvelgęs giliau supranti, jog būtis yra kažkas „Kita“ (tokio pavadinimo eilėraščių rinkinys pasirodė 2019 metais). Kažkas neapčiuopiamo juslėmis, kažkas nepaaiškinamo logika, kažkas iki skausmo spurdančio anapus šonkaulių (tiek fiziologine, tiek alegorine prasmėmis). Kažkas egzistuojančio savaime. Kaip kad eilėraštis, ieškantis, kur nutūpti, nesusikalbėjimo, pritapimo problemų, pasaulio netvarumą simbolizuojančio bombų sproginėjimo fone.
„Filosofija yra lyg pleistras neregiui – klijuoji, bet nepataikai ant žaizdos“, – taip pirmojoje knygoje materijos svarbą reiškiniui apibūdinti ir teorijų bejėgiškumą konstatuoja lyrinis subjektas. Ir štai 2021 metais pasirodo „Iš gervių“ – subtili, jautrių tekstų prisodrinta knyga, kurioje išraiškingais potėpiais perkonstruojant erdvę ir objektus, meditatyvią filosofinę mintį įpinant į emocijos sruvenimą, kuriamas prieglobstis asmenybei, sunkiai ištveriančiai būties slėgį. Knyga apie abstraktų (taigi ir universalų) skausmą, apie žaizdas, atsiveriančias besistengiant įsisavinti netobulą ir šiurkštų pasaulį. Gamtos, buityje randamų daiktų, asmeninių potyrių, fantazijos kokteilis formuoja savitą ir spalvingą tekstą nuo kasdienybės banalumo, aktualijų, socialinių problemų pavargusiam skaitytojui. Neatsisakant materijos, o ją deformuojant mintis perkeliama į originalų eilėraščio lauką, kuriame nėra instrukcijų ir aiškios krypties nuorodų išlikimui garantuoti.
