Žiemos žvaigždynai trauksis

Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau kryps link vakarų horizonto:  Didysis Šuo, Šienpjoviai, Tauras, Dvyniai jau ruošis užleisti vietą ne tokioms šviesioms vasaros žvaigždėms.

Šiaurės – pietų kryptimi besidriekiantis Paukščių Takas vis labiau stums ryškiausius žiemos žvaigždynus link vakarų horizonto. Tuo pat metu vis aukščiau kops įspūdingas Liūto žvaigždynas. Neįprastoje padėtyje – aukštai virš galvos spindės Vežėjas, Persėjas ir Grįžulo ratai.

Bet ryškiausios vasaros žvaigždės dar neskubės pasirodyti. Tiktai atviroje vietovėje, vakarais palei šiaurinį horizonto ruožą, galima bus matyti mirgančias šviesiausias Lyros ir Gulbės žvaigždynų žvaigždes – Vegą ir Denebą.

Planetas atstovaus Jupiteris ir Merkurijus

Merkurijus kovo 25 d. pasieks didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės. Nuo Mėnesio vidurio jį bus galima vakarais labai trumpam atrasti palei vakarų horizontą Žuvų žvaigždyne.

Jupiteris labai ryškiai švytės vakarais Avino žvaigždyne virš vakarų-šiaurės vakarų horizonto. Nors jo šviesis palaipsniui blės, tačiau  jis vis tiek išliks šviesiausiu kovo mėnesio nakties šviesuliu po Mėnulio.

Venera, Saturnas ir Marsas slėpsis Saulės spinduliuose.

Lygiadienis pradės astronominį pavasarį 

Kovo 20 dieną 5 val. 06 min. Saulei įžengus į dangaus pusiaują – įvyks pavasario lygiadienis. Visoje Žemėje, išskyrus ašigalių sritis, diena ir naktis truks po 12 valandų. Nuo šiol Žemės šiaurės pusrutulyje šviesaus paros meto trukmė ims lenkti naktį – prasidės astronominis pavasaris. Nuo kovo 31 d. pasukę laikrodžio rodyklę į priekį pereisime prie vasaros laiko.

Tarp Andromedos ir Avino žvaigždžių skries kometa

Įdėmesni žvaigždėto dangaus stebėtojai šį mėnesį turės galimybę pasitelkę žiūronus ar nedidelį teleskopą „sumedžioti“ šiuo metu prie Saulės ir Žemės artėjančią 12P/Ponso-Brukso (12P/Pons-Brooks) kometą. Ši tolimojo kosmoso viešnia šiuo metu skriejanti pro Andromedos žvaigždyno žvaigždes, mėnesio viduryje įskries į Žuvų žvaigždyną, o mėnesio pabaigoje – į Aviną, kuriame spindi Jupiteris. Kuo arčiau Saulės artės kometa, tuo labiau ryškės, nes jos ledinis paviršius gaubsis vis storesniu garų debesiu ir kosminėje erdvėje skleisis vis ilgesnė garų uodega.

Skaičiuojama, kad 12P/Ponso-Brukso kometa arčiausiai prie Saulės atsidurs balandžio 21 d., o arčiausiai Žemės praskries birželio 2 d.

Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis šios kometos šviesis peržengs matymo plika akimi ribą. Tačiau po Saulės laidos vakaro padangėje link vakarų horizonto besileidžiančių žvaigždžių fone įžiūrėti šį mažą padūmavusį balzganą „debesėlį“ prireiks kantrybės ir žiūrono. Tikslią kometos vietą tarp žvaigždžių galima rasti internete: https://theskylive.com/where-is-12p