Tame pačiame kabinete sėdinti kolegė paprašė: „Neberašyk daugiau apie karą. Jau ir taip jo per akis: įsijungi televiziją – karas, atsiverti laikraščius – karas, internete – karas.“ O aš matau dar daugiau. Nuvažiuoju į parduotuvę ir pasižiūrėjęs į kainas suprantu – karas, užsuku į degalinę ir matau – karas. Suskaičiuoji pinigus ir supranti – karas. Infliacija suėdė eurą. Dabar už tuos pačius pinigus gali nupirkti perpus mažiau. Ir supranti, kad tai tik pumpurėliai.
Ir visgi grėsmė išlieka. Jau ne kartą įsitikinome Maskvos ir Minsko polinkiu į avantiūrizmą, kuris lėmė pernelyg gerą nuomonę apie save ir priešininkų neįvertinimą. Putinas neatsisako savo tikslų. Prie Ukrainos sienų telkiama kariuomenė. Tačiau atsiranda netikėta problema – ginkluotė. Rusija Ukrainoje jau panaudojo penkiasdešimties metų senumo, dar Sovietų Sąjungos laikais pagamintus tankus ir kitą karinę techniką. Muziejiniai eksponatai, pokariniai T–62 tankai buvo mesti į kovą nebijant apsijuokti. Ką tai reiškia? Vienareikšmiškai – Rusijai trūksta ginklų, nors ir teigiama, kad „potencialas milžiniškas“. Tačiau tai yra labai abejotina. Bet ar tai gali sutrukdyti Rusijai? O ne. Ukrainą ji ims „mėsa“.
Tęsinį skaitykite 2022 07 13 „Utenyje“
