Rasa MILERYTĖ
Norinčiam įsidarbinti jaunimui labiausiai trukdo patirties stoka ir pernelyg dideli lūkesčiai, o jaunų bedarbių padaugėja rugsėjo mėnesį – tokias pagrindines tendencijas, susijusias su jaunimo integracija į darbo rinką, minėjo Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūtė. Prieš keletą metų jaunimo nedarbas buvo viena didžiausių su darbo rinka susijusių problemų, bet, pradėjus įvairiomis priemonėmis skatinti darbdavius suteikti darbo vietą asmenims iki 29-erių metų, situacija ėmė keistis į gera.
Specialistė informavo, kad prieš dvejus metus Utenos rajone buvo daugiau nei 400 jaunų bedarbių, šiemet šis skaičius sumažėjęs beveik per pusę: rugpjūčio 26 dienos duomenimis, Jaunimo užimtumo skyriuje registruota 251 jaunas bedarbis, iš jų 114 asmenų priklauso jaunimo iki 25-erių metų amžiaus kategorijai. Visgi, nors situacija akivaizdžiai gerėja, specialistės teigimu, ir toliau reikia stengtis, kad nedirbančio jaunimo būtų kuo mažiau.
Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja V. Jaruševičiūtė sakė, kad darbo ieškančiam jaunimui labiausiai trukdo pernelyg dideli lūkesčiai – dažnai būna, kad jaunas žmogus, neįgijęs aukštesnio išsilavinimo, baigęs tik vidurinę, nori užimti arba aukštesnes pareigas, arba gauti didesnį negu šalies vidurkis atlyginimą. Kita jaunimo nedarbo priežastis – patirties stoka, bet ši problema išsprendžiama. Patirtį galima kaupti jau mokyklos ir studijų metais užsiimant savanoriška praktika arba savanoryste (tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje). kaip teigiamą pavyzdį specialistė pateikė Utenos rajono savivaldybės pirmą kartą vykdytą Jaunimo integracijos į darbo rinką skatinimo programą.
Kliūtimi ieškant darbo tampa ir stereotipinės nuostatos, kad jaunam žmogui trūksta atsakomybės, jis nelinkęs įsipareigoti ir dažnai keičia darbus.
Specialistė neneigė, kad ne visi jaunuoliai, užsiregistravę Jaunimo užimtumo skyriuje, yra motyvuoti įsidarbinti: vieni registruojasi dėl privalomojo sveikatos draudimo, kiti, netekę darbo, nori kelis mėnesius pailsėti nuo darbinės veiklos ir tuo metu gauti nedarbo išmokas. Registruotų bedarbių padaugėja rugsėjį – į Jaunimo užimtumo skyrių ateina būrys buvusių moksleivių, neįstojusių į aukštąsias, aukštesniąsias ar profesines mokyklas, be to, dabar vis populiariau baigus mokyklą pasidaryti metų pertrauką, šie jaunuoliai irgi registruojasi Jaunimo užimtumo skyriuje, kad nereikėtų savo lėšomis dengti sveikatos draudimo.
„Jei žmogus nemotyvuotas, mes turim daugybę priemonių, turim profesionalius karjeros konsultantus, kurie kalbasi su jaunuoliais, aiškinasi motyvacijos stokos priežastis, padeda surasti kryptį, į kurią jaunuolis norėtų orientuotis, ir siūlo įvairius variantus, kad žmogus galėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką“, – sakė Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja V. Jaruševičiūtė.
Specialistė pastebi, kad nemažai jaunuolių darbines kvalifikacijas įgyja savišvietos būdu (pavyzdžiui, darbo užsienyje metu), bet neturi tai įrodančių dokumentų. Užimtumo tarnyba apmoka neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo profesinio mokymo įstaigoje išlaidas.
„Užimtumo tarnyba vykdo ir daugiau veiklų, padedančių jaunimui integruotis į darbo rinką. Yra galimybė įgyti profesiją dalyvaujant pameistrystės mokymuose. Pameistrystės atveju praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje, mokymo įstaigoje pagilinamos arba įgyjamos teorinės žinios bei suteikiami pradiniai praktiniai gebėjimai, darbdavys už darbo įmonėje valandas moka atlyginimą. Tuo atveju, jeigu jaunam žmogui trūksta kvalifikacijos ar kompetencijų profesiniams tikslams įgyvendinti, galime pasiūlyti profesinį mokymą. Prioritetas teikiamas regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms.
Kita jaunimui patraukli priemonė – stažuotė, skirta asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, kuri organizuojama bedarbiams, turintiems atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbusiems pagal minėtas kvalifikacijas ir kompetencijas. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas“, – apie jaunimui naudingas Užimtumo tarnybos priemones pasakojo V. Jaruševičiūtė. Užimtumo tarnyba kompensuoja su mokymusi susijusias išlaidas.
Itin svarbus momentas – jaunas asmuo turi galimybę gauti finansinę paramą verslo pradžiai, neviršijančią 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos (17 221,65 Eur). Paramos lėšos skiriamos darbo priemonėms įsigyti, montuoti ir pritaikyti susikuriant sau darbo vietą.
Pasidomėjus, kam Utenoje lengviau įsidarbinti – įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ar žemesnės kvalifikacijos asmenims, V. Jaruševičiūtė sako, kad pasiūlymų yra tiek vienos, tiek kitos grupės atstovams, tačiau ypač aukštos kvalifikacijos specialistams mūsų mieste įsidarbinti būtų sunkoka.
„Utena – pramoninis miestas, tad nekvalifikuotų ir žemesnės kvalifikacijos darbų pasiūla yra didesnė, o aukštųjų technologijų įmonių pas mus labai mažai, tad ir darbo vietų, skirtų įgijusiems aukštąjį išsilavinimą, trūksta“, – sako specialistė.
