Laiko tėkmė nenumaldomai neša mus į priekį ir kasdien verčia priimti naujus iššūkius. Mokykla – viena svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių, šiuo metu patiriančių itin daug permainų. Tiesą sakant, tos permainos brendo kelis dešimtmečius. Kad ir kaip vyktų švietimo tinklo restruktūrizacija ir optimizacija, kad ir kaip skausmingai mokinių skaičiaus mažėjimas paliestų mokytoją, esminiai pokyčiai vyksta kiekvienoje klasėje – ne vienas pedagogas skundžiasi nesulaukiantis grįžtamojo ryšio ir nepatiriantis to moralinio pasitenkinimo, dėl kurio buvo pasirinkta sunki, bet prasminga profesija, tapusi gyvenimo lemtimi. Deja… Pasikeitė mūsų vaikai – norime tai pripažinti ar nenorime, vadinasi, turi keistis ir mokymo (mokymosi) stiliai ir strategijos.
Apie vieną tokių – naujų mokyklos veiklos – krypčių kalbamės su Utenos švietimo centro direktore Vitalija Bujanauskiene.
Gerbiama direktore, paaiškinkite visuomenei, ką reiškia šis naujas pedagogikos terminas ,,universalus dizainas“, kiek neįprastas pedagogo ausiai.
Kiekvienas besimokantis turi skirtingus poreikius. Sėkmė pasiekiama, kada mokinys pats yra aktyvus, motyvuotas. Šios mokymo(si) strategijos pobūdis apima skirtingų ugdymosi poreikių vaikų ugdymą, pritaikant Harvardo universiteto profesorių Anne Meyer ir David Rose 1990-asiais paskelbtų mokslinių tyrimų pagrindu suformuotą ugdymo strategiją ,,Universalus mokymosi dizainas“(orig. Universal design for learning). Ši ugdymo strategija grindžiama neuromokslų, tiriančių biologinį nervų sistemos pagrindą, žiniomis apie tai, kaip žmogus mokosi. Šių žinių pagrindu konstruojamas ugdymo procesas. Tyrimais patvirtinta, kad taikant šią ugdymo strategiją optimalių ugdymosi rezultatų pasiekia kiekvienas vaikas, išugdomi tikslų numatymo, kryptingumo jų siekiant gebėjimai, vaikų iniciatyvumas ir mokymosi interesas. Ši strategija leidžia optimizuoti skirtingų poreikių vaikų įtraukimą į ugdymo procesą.
Tęsinį skaitykite 2019 10 05 „Utenyje“
