Lolita Kaminskienė
Penktoji dalis
Maistas
Vienas vaikinas yra pasakęs, kad toks malonumas kaip maistas buvo sukurtas ne kur kitur, o Tailande. Ir tai yra visiška tiesa, nes maistas šioje šalyje yra fantastiškas. Viskuo: skoniu, aštrumu, netikėtais deriniais, paprastumu, įvairumu ir net pigumu. Valgai ir, atrodo, nebus tam galo, nes norisi paragauti visko. Valgyti daug Tailande nereikia bijoti, nes maistas šioje šalyje nėra koloringas ir į kūną neina.
Vietiniai gyventojai namuose gamina mažai. Jie mielai naudojasi restoranų, barų ir gatvės maisto prekeivių paslaugomis. Gatvės maisto Tailande irgi nereikia bijoti. Atvirkščiai, jis ir yra pats „tailandiškiausias“. Nors atrodo, kad dideliame karštyje maistas negali būti tinkamas valgyti, bet taip nėra, nes gatvės „restoranėliuose“ neprekiaujama senu, užsigulėjusiu ar iš kažkur atvežtu maistu. Visi patiekalai yra pagaminami čia pat, kliento akyse, arba pagaminti prieš keletą minučių. Stebėti maisto, kuris netrukus atsidurs tavo skrandyje, gaminimo procesą turistams yra tikra atrakcija, nes tajai dirba tvarkingai, greitai ir su pasimėgavimu. Maisto „gimimas“ Tailande – tikras menas.
Norint pajusti visą tailandietiško maisto skonių įvairovę, geriau užsukti į nedidelį restoranėlį. Ten nebus prabangos, atsisėsite greičiausiai ant suolo arba ant plastikinės kėdės, stalai irgi bus iš plastiko, bet tai visai nesvarbu, nes maistas bus karališkas. Ir pigesnis. Žinoma, nenusivilsite, užsukę ir į prabangų restoraną, bet sumokėsite daugiau. Minėtame nedideliame restoranėlyje trys žmonės gali sočiai pavalgyti už 300 ar už 700 batų. Jei sugalvojama užsisakyti alaus, kainuoja šiek tiek daugiau. Alaus rūšių tailandiečiai turi nedaug. Pavyko suskaičiuoti keturias. Vyrai jį įvertino „neblogas“. Tajai alų geria, mūsų akimis žiūrint, ypatingai – su ledukais. Pirmas įspūdis nustebina. Bet pabuvus kelias dienas Tailando karštyje alus su ledukais ima atrodyti patraukliai. Viešbučiuose ar baruose, kuriuose gausu užsienio turistų ir kuriuose žinoma, kokią nuostabą atvykėliams sukelia alus su ledukais, pateikia atšaldytus ir šerkšnu padengtus bokalus, į kuriuos ir pilamas alus.
Ką valgo tailandiečiai? Vienas pagrindinių ir svarbiausių tajų patiekalų – ryžiai. Be jų neįsivaizduojama tajų virtuvė. Jie valgomi per pusryčius, pietus ir vakarienę. Ryžiai patiekiami su kiauliena, vištiena, krevetėmis, jūrų gėrybėmis, sriubomis, keptais kiaušiniais, daržovėmis. Dvi savaites ryžius valgant kasdien, jie kažkodėl nenusibodo. Gal dėl to, kad jie kitokie, nei gali nusipirkti Lietuvoje, skanesni. Gal todėl, kad tajai patys augina ryžius, ir turi jų visada šviežių.
Tokie pat populiarūs yra patiekalai su makaronais. Tailande galima nusipirkti ar užsisakyti restorane įvairių rūšių makaronų. Vieni jų – iš ryžių. Aštri makaronų sriuba su įvairiais priedais – tikras gardumėlis.
Gardumėlis yra ir tailandietiška arbata (Thai tea) arba kava su ledukais. Thai tea gaminama iš žaliosios, juodosios ir kitų rūšių arbatos arba jų mišinių. Ledo arbatos Tailande saldžios, labai saldžios. Į jas tajai deda ir cukraus, ir kondensuoto pieno, ir kitokio pieno, dažniausiai – kokosų. Bet skonis – fantastiškas. O nemėgstantys žaliosios arbatos paragavę jos Tailande neabejotinai pamėgs. Nes ji tikrai skiriasi nuo tos, kokią geriame Lietuvoj.
Pasakyti, kad maistas Tailande yra aštrus, tai nepasakyti nieko. Jis ypatingai fantastiškai aštrus. Tailandiečiai neapsieina be džiovintų, maltų, sumaišytų su įvairiais prieskoniais ir visaip kitaip paruoštų čili pipirų. Kiekvienoje valgymo vietoje, ar tai bus prabangus restoranas, ar gatvės „restoranėlis“, ant stalo bus padėta čili pipirų visais išvardintais pavidalais. Iš pradžių šie priedai atrodo kaip pertekliniai dalykai. Kam ir taip aštrų maistą dar labiau aštrinti? Bet (kas galėjo pamanyti?) prie aštrumo priprantama greitai ir jau ne tokie aštrūs patiekalai atrodo visai be skonio, tad dedi tų priedų į maistą neraginamas arba prašai padavėjo, kad atneštų, jei kartais ant stalo jų nerandi.
Aštrumo įsikūnijimu galima pavadinti bene populiariausią tailandietišką patiekalą – Tom Yum sriubą, kurioje be aštrumo dar pilna visokių kitokių skonių. Ypatingą jos skonį sukuria įvairių prieskonių gausa, kurių daugelio valgyti nereikia, nes jie … tiesiog nevalgomi. Galima pakramtyti ir išspjauti. Galima ir nekramtyti. Be šalto vandens stiklinės sriubą valgyti nelabai išeina. Degina viską: burną, lūpas, veidą aplink burną. Sako, kad kovoti su šia Tom Yum savybe padeda ne tik vanduo, bet ir ryžiai: jie irgi gali sumažinti aštrumą. Kaip čia pasakius. Tikriausiai reikia suvalgyti kalną ryžių, kad sriubos aštrumo nebejaustum. Pabandykit. Aštrumą dar galima gesinti pienu. Bet pieno tajai negeria, kaip ir nevalgo jokių pieniškų produktų. Parduotuvėse vargiai surasi sūrių, varškės, sviesto, jau nekalbant apie kefyrą.
Tajai valgydami nenaudoja peilių. Pagrindiniai įrankiai yra šaukštas ir šakutė. Šioje poroje svarbiausias yra šaukštas, šakutė tik pagalbinis įrankis. Sriuba valgoma kitokios formos šaukštu, nei mes įpratę. Makaronus ir kitus patiekalus tajai valgo su pagaliukais. Tai nėra tradicinis tailandiečių valgymo įrankis, jis atkeliavo iš Kinijos, bet tajai sėkmingai juo naudojasi.
Atėjus į restoraną, reikia užsisakyti daug patiekalų. Tajai turi puikų paprotį: dalintis maistu. Nesidalina tik ryžiais. Dalinantis galima prisiragauti įvairiausių patiekalų. O ragauti labai norisi, nes kiekvienas patiekalas yra tikra staigmena. Gali kasdien valgyti vištieną su ryžiais, bet kiekviename restorane, bare, kavinėje ar gatvės „restoranėlyje“ ji bus vis kitokia, skani ir nepakartojama.
Ir dar. Viešint Tailande būtina prisivalgyti vaisių. Jų čia – visa galybė. Daugelio pavadinimų nežinome. Jei žinome, tai nežinome, kaip jie atrodo. Šviežių vaisių Tailande geriausia nusipirkti vietiniuose turgeliuose, nes jie ten pardavinėjami ką tik nuskinti.
Tamarindai, mangustinai, longanai, žvaigždžių vaisiai, lonkongai, sapodilija, kinkanai, rambutanai, kininis svaidenis, guajavos – tai tie vaisiai, kuriuos reikia paragauti. Žinoma Tailande auga ir gerai mums žinomi – ananasai, bananai, kokosai, ličiai, granatai, arbūzai, laimai, papajos, mangai. Tik pastarųjų skonis labai skiriasi nuo tų, kuriuos turime Lietuvoj. Skirtumas, žinoma, ne į Lietuvą atvežamų vaisių naudai.
Vaisiumi karaliumi yra tituluojamas durianas. Jo skonis – viskas viename: ir sūru, ir saldu, ir kartu, ir aštru. Todėl ir karalius. Bet durianas yra specifinio kvapo: vaisius dvokia. Todėl jo negalima įsinešti į kai kuriuos viešbučius (gali grėsti 5000 batų bauda), vežti viešuoju transportu. Bet paragauti jo būtina. Skanus.
Bus daugiau
