Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama virš 2,5 milijardo tonų maisto produktų. Preliminariais skaičiavimais, vien Lietuvoje, kiekvienas gyventojas išmeta apie 60 kg maisto produktų, kurie dar gali būti suvartojami. Lietuvoje pirmą kartą sudarytas šalies maisto vartojimo įpročių žemėlapis parodė, kurios Lietuvos apskritys pasižymi atsakingu požiūriu, o kurioms teks dar pasistengti. Nors bendrai žvelgiant tarp Lietuvos apskričių atotrūkis nėra didelis, Utenos apskritis pasižymi lyderės pozicija.
Pirmasis toks žemėlapis Lietuvoje
Šalies maisto vartojimo tvarumo žemėlapis pirmą kartą sudarytas, didžiausios duonos ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse, įmonės „Mantinga“ iniciatyva.
„Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Pagal atliktą visuomenės nuomonės apklausą parengtas maisto vartojimo įpročių indeksas atskleidžia ne tik gyventojų įpročius bei polinkį atsikratyti nebenaudotinais produktais, bet ir spontaninį maisto gaminių pirkimą, požiūrį į perteklinį vartojimą, maisto atliekų rūšiavimą, kitus svarbius tvaraus įsigijimo ir vartojimo aspektus“, – sako „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas.
Šia nauja iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą, taip pat paskatinti atsakingą maisto pirkimą, suplanavus savo poreikius.
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatus nulėmė skirtingų aštuonių tvaraus vartojimo aspektų visuma, pagal kurią kiekvienai šalies apskričiai priskirtas atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksas (balai nuo 1 iki 10).
Itin geri rodikliai Utenos apskrityje
Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, jog Utenos apskritis – pati atsakingiausia maisto vartojimo klausimu (priskirtas indeksas – 9 balai iš 10) – yra pirmoje vietoje Lietuvoje.
Vienas svarbiausių netvaraus maisto vartojimo bruožų – jo išmetimas. Virš 60 % respondentų teigė, jog jau pagaminto bet nesuvalgyto maisto, jiems išmesti netenka niekada. Kai, tuo tarpu, Marijampolės apskrityje, kuri priskirta prie mažiau tvarių, net 70 % gyventojų maistą išmeta kartą ar net kelis per mėnesį.
Kitas su tvariu maisto vartojimu susijusių aspektų – kaip dažnai perkame maisto produktus ir kaip atsakingai tai darome. Remiantis apklausos rezultatais, didelė dalis uteniškių (36 %) dažniausiai apsipirkinėja kas 2-3 dienas, kiek mažiau (beveik 30 %) maisto produktus įsigyja kartą į savaitę. Nors didesnė dalis apsiperka gana dažnai, uteniškiai tai daro atsakingai. Virš 40 % respondentų maisto produktus perka pagal iš anksto sudarytą sąrašą, nors kartais apsiperka ir spontaniškai, o dar 18 % respondentų apsipirkinėja tik griežtai susidarę pirkinių sąrašą iš anksto. Utenos apskrities rezultatai geresni nei, pavyzdžiui, prasčiau įvertintos Telšių apskrities, kurios vos tik 10 % gyventojų apsiperka pagal griežtai iš anksto sudarytą sąrašą.
Pabaigai, dar vienas aspektas – požiūris į maisto švaistymą. Net 91 % šios apskrities apklaustųjų neigiamai vertina faktą, kad žmonės įsigyja per daug maisto produktų, kuriuos vėliau tenka išmesti. Kai, tuo tarpu, Marijampolės apskrities apklaustųjų nebuvo nei 50 %, kurie į šią didžiulę problemą žiūrėtų neigiamai.
Kaip atrodo Lietuva?
Tarp šalies regionų aukščiausią atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksą be Utenos pelnė ir antrą vietą dalinasi net trys apskritys, įvertintos 8,1 balo – Alytaus, Tauragės ir Vilniaus. Trečioje vietoje liko Kauno ir Telšių apskritys (po 7,6 balo).
Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos (7,2 balo), Šiaulių (7,1 balo), Marijampolės ir Panevėžio (7 balai) apskritims, kurios pagal tyrimo rezultatus pateko į nepakankamai tvarų požiūrį turinčių apskričių kategoriją.
„Džiugu, kad nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu į tvarų maisto pasirinkimą ir vartojimą. Nors visuomenėje turime tiek pakankamai tvarumu besidominčių, tiek abejingiau į maisto švaistymą žiūrinčių šiuo klausimu, tačiau bendrai vertinant tyrimo rezultatus, galime drąsiai teigti, kad Lietuva juda teisinga linkme – vis daugiau šalies gyventojų supranta atsakingo maisto vartojimo svarbą“, – sako M. Agentas.
