2 dalis
Prieš pusę metų darbą pradėjo Utenos rajono savivaldybės mero rinkimus laimėjęs Marijus Kaukėnas ir jo komanda. Koks buvo pirmasis pusmetis? Ką pavyko padaryti ir ko nepavyko? Tęsiame pokalbį su Utenos rajono savivaldybės meru Marijum Kaukėnu.
Rengiama dar viena tvarios plėtros strategija…
Taip. Ją taip pat turėtume užbaigti šią žiemą. Iš čia planuojame sutvarkyti daugiabučių mikrorajonų viešąsias erdves. Ne daugiabučių kiemus, o viešąsias erdves. Struktūrinių fondų lėšų negali naudoti kaip nori. Ten daug įvairių apribojimų ir įvairių reikalavimų. Jeigu nori tvarkyti viešąsias erdves, turi atsirasti želdiniai. Pavyzdžiui, Krašuonos, Smėlio mikrorajonuose, Vyturiuose, kur išvažinėti žalieji plotai, nauji želdiniai būtų tikrai gerai. Jeigu mes atstatome žaliuosius plotus, gauname teisę įrengti ir naujas automobilių parkavimo vietas. Taip mes bandysime sutvarkyti daugiabučių kiemus. Iš tvarios plėtros strategijos Utenai numatyta 15 milijonų eurų.
Dar vienas mūsų projektas yra senojo miesto parko atgaivinimas. Dabar tvarkomi žemės dokumentai. Miškų urėdija sutinka perduoti mums naudoti tą sklypą. Čia bus estrada, gal ne tokia didelė kaip buvo, tualetai, privažiavimas ir mašinų stovėjimo aikštelė. Čia galės vykti įvairūs renginiai. Pušyne planuojama įrengti laipiojimo trasą. Reikia tik išvalyti ir sutvarkyti teritoriją, ir žmonės turės dar vieną pramogų vietą. Daugiau parkų Utenoje nebus, nes jų ir taip užtektinai.
Dabar reikėtų atsakyti į dažniausiai užduodamą klausimą: kada Utenoje bus SPA? Statyti naują SPA būtų ir brangu, ir sudėtinga. Galima gauti iš Europos Sąjungos tik labai nedidelę dalį lėšų, o skolintis mes jau beveik nebegalime dėl to, kad buvusi valdžia jau išnaudojo tam tikrus limitus, ir mes jau nebegalime skolintis tiek, kiek reikėtų. Taigi paliekame šį projektą ateičiai, jei atsiras privatus investuotojas arba bus koks nors mums tinkamas Europos Sąjungos ar valstybės finansavimas. Dabar apsistojame prie senojo miesto baseino rekonstrukcijos ar remonto. Šiuo atveju galima būtų pritraukti kažkiek regionų plėtrai skirtų lėšų, nereikėtų statyti naujo baseino, projektas neužtruktų labai ilgai; jei neatliekant viso baseino rekonstrukcijos, o tik remonto darbus, papildant SPA paslaugomis, tam nereikės kelių milijonų eurų. Išsiaiškinome, kad galime įrengti iki 70 parkavimo vietų prie esamo baseino, turime laisvų patalpų, kuriose galėtų atsirasti SPA erdvės, yra galimybės suderinti naują darbo laiką ir kitus tokiam objektui būtinus dalykus. Gal tai ir nebus prabangus objektas, bet pagrindinį SPA paslaugų paketą uteniškiai čia galės gauti. Bus žmonių, kurie ir toliau važinės į Rokiškį ar Anykščius, bet mums svarbiausia yra tie uteniškiai, kurie tokios galimybės neturi. Nereikės jokių operatorių, nei koncesininkų – daugiafunkcinis sporto centras su tuo gali puikiai susitvarkyti. Reikia gyventi pagal kišenę.
Atidarėme Krašuonos stadioną, kurio labai laukė bendruomenė ir mokykla. Gavome prašymų iš „Utenio“ klubo ir kitų organizacijų, kad jie norėtų treniruotis ir rengti varžybas. Utenoje jau buvo trys stadionai su dirbtine danga. Tai „Saulės“, A.Šapokos ir Dauniškio gimnazijų stadionai. Ir dar „Utenio“ stadionas. Jų būklė pamažu prastėja, todėl Krašuonos stadioną bandysime pataupyti ir leisime čia rengti tiktai varžybas. Žinoma juo galės naudotis Krašuonos mikrorajono bendruomenė ir mokykla, o profesionalus futbolas turės dar palaukti. Reikia keisti dangą Dauniškio gimnazijos stadione, o A. Šapokos ir „Saulės“ gimnazijos stadionų būklė geresnė, bet reikia nepamiršti, kad po metų kitų ir čia reikės investicijų. Dangos nėra amžinos, jos gali tarnauti 6–7 metus. Tapome miestu, turinčiu puikią futbolo infrastruktūrą.
Ar ne paradoksas, kad neturime Lietuvos futbolo čempionate dalyvaujančios futbolo komandos?
Taip. Mes klubo vadovams išsakėme savo lūkesčius ir gavome patikinimą, kad jau kitais metais Utenos futbolo komanda startuos Lietuvos čempionate. Ne „A“ lygoje, o žemesnėje. Reikia, kad viskas vyktų sportiniu principu ir neatsitiktų taip, kaip su moterų futbolo komanda, kuri išėjo į aukščiausią lygą, bet pasiekiami rezultatai mūsų netenkina.
Kuriame platformą „Tvarkau Uteną“. Didesni miestai tokias platformas jau turi. Tai elektroninė sistema, kurioje kiekvienas gyventojas susidūręs su tam tikra problema galės įkelti nuotrauką ir stebėti, kaip ta problema yra sprendžiama. Šiuo metu specialistai pradeda rengti 3D formatu viso Utenos miesto žemėlapį. Čia viską bus galima matyti: ir gatves, ir šaligatvius, ir pastatus. Bus fotografuojama iš dronų ir viską bus galima matyti centimetrų tikslumu. Vilnius turi duomenų centrą, kuriame dirba 70 specialistų ir jie nuolat tą žemėlapį atnaujina. Mes jo neatnaujinsime, bet juo galės naudotis seniūnija, mūsų specialistai, gyventojai. Kaip jau sakiau, planuojame atnaujinti šaligatvius, jungti dviračių takus pasitelkdami dirbtinį intelektą. Pakils dronai, nustatys žmonių srautus, kokios įstaigos, kokios prioritetinės teritorijos, ir būtent tokiu būdu bus nustatytas eiliškumas atnaujinant šaligatvius ar tiesiant dviračių takus. Tai iš karto eliminuos bet kokius interesus. Todėl ir bus pirmiausia daroma ten, kur labiausiai reikia. Kiek žinau, šią priemonę teigiamai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes tai užtikrina skaidrų ir objektyvų planavimą.
O kaip skasi dirbti su verslu, ieškant ir pritraukiant investicijas?
Šioje srityje taip pat dirbame nuo pirmųjų dienų. Kalbamės su Pramonės ir amatų rūmais, Pramoninkų konfederacija, rotariečiais. Buvo organizuoti verslo pietūs ir kitos priemonės. Mes jų klausiame ne tik kaip jiems sekasi, bet ir kur ir kaip mes jiems galime padėti. Apsilankėme ne vienoje įmonėje. Ir stengiamės jiems padėti. Pavyzdžiui „Biovelai“ padedame vykdant plėtrą, spręsti žemės planavimo ir kitus klausimus. Su „Lašų duona“ pasirašiau bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią jie papildomai investuos pusantro milijono eurų. Jeigu nieko nenutiks, ateinantį pavasarį senosios duonos gamyklos vietoje pradės kilti aukštųjų technologijų gamykla. Jie planuoja gaminti elektros krovimo stoteles, įvairias ryšio sistemas. Žodžiu, bus rimta gamykla. Pradžioje joje dirbs 10 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes gamybos procesas bus robotizuotas ir šimtų darbo rankų čia nereikės. Ateityje jie planuoja plėsti gamybą ir įdarbinti iki penkiasdešimties aukštos kvalifikacijos specialistų. O dabar reikia juos paruošti, apmokyti. Prie šios įmonės atsiras automobilių įkrovimo aikštelė, kur stovės ne viena automobilių įkrovimo stotelė, ir jomis galės naudotis ir mūsų miesto gyventojai. Čia bus galima įkrauti netgi sunkvežimius. Ši įmonė žiūri toli į priekį, o kad tai labai didelio potencialo įmonė, liudija ir tas faktas, kad jie pirmieji Lietuvoje sukūrė kosminį palydovą. Ši įmonė vadinasi UAB „LTLAB“. Aš labai džiaugiuosi, kad jie pasirinko Uteną.
Kalbamės su kelių logistikos sandėlių įrengimo įmonių atstovais. Siūlome žemės sklypus. Pristatome jiems savo potencialą. Šioje vietoje turime ir problemų. Nors galime pasiūlyti ne vieną žemės sklypą, bet dauguma jų apleisti. Pavyzdžiui, žinau, kad Pušynėlio gatvėje turime sklypą, nuvažiavau pasižiūrėti, o jis visas krūmais apaugęs. Tokį sklypą gėda investuotojui siūlyti. Reikia visus sklypus sutvarkyti, bent jau su frezu. Tai daug nekainuos, bet tada sklypai bus panašūs į sklypus ir juos ateityje bus lengviau prižiūrėti. Radome dar keletą „užsimetusių“ sklypų. Vienas jų Ladygos gatvėje. Netoli hektaro ploto. Buvęs spec. internato sodas, aptvertas tvora, apaugęs šabakštynais. Vieta ideali daugiabučių statybai. Ruošiamės sutvarkyti dokumentus ir paskelbti konkursą daugiabučių statybai. Ir prie buvusios Rapolo Šaltenio gimnazijos yra didelė ir puiki teritorija daugiabučių statybai. Autobusų parkas atsisako pusės savo teritorijos ir ten esančių pastatų. Administracija ruošiasi persikelti į autobusų stoties patalpas ir dalis teritorijos jiems tampa nereikalinga. Bet čia didelį dėmesį rodo ledo rutulio, teniso ir padelio entuziastai. Dengtoms aikštelėms mes neturime lėšų, bet jas išnuomoti sportinei infrastruktūrai tikrai galime. Kaip buvo su teniso kortais. Kažkas panašaus gali būti ir čia.
Kalbate apie sklypus ir kas juose gali būti, bet ar yra susidomėjimas iš investuotojų?
Laukiame atsakymo iš logistikos centrų atstovų. Iš daugiabučių statytojų taip pat turime pažadą, bet kol darbai neprasidėjo, neskubame viešinti. Pirmajam daugiabučiui verslininkai pasirinko sklypą Žirgapievio gatvėje. Dabar tvarkomi žemės dokumentai ir, jei viskas eisis gerai, darbai prasidės ateinantį pavasarį. Ten turi atsirasti keli daugiabučiai. Panašiu keliu eina ir kai kurios mūsų įmonės, kurios neturi kur apgyvendinti savo darbuotojų. Manau, kad pajudės ir gyvenamųjų namų statyba.
Grįžkime prie bendrųjų miesto reikalų. Turime gražius parkus, viešąsias erdves, bet jos nėra įveiklintos…
Visą pusmetį dirbame šia linkme. Jau kalbėjau apie senąjį miesto parką, bet yra dar keturi parkai, kurie laukia savo eilės. Yra koncepcija, kad didžiausias Vyžuonos parkas taps aktyvaus laisvalaikio ir jaunų šeimų susibūrimo vieta. Galvojame čia įrengti daugiau treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelių. Apvažiavome gal dešimt kitų savivaldybių ir radome iš ko pasimokyti. Sukoncentravus treniruoklių ir vaikų žaidimų aikšteles šalia įrengsime grilio zoną, kurioje tėvai galėtų bendrauti ir kažką išsikepti. Įrengsime mamų kambarį ir tualetą. Labai keista, kad yra šeimų erdvė, o kažkoks biotualetas stovi atokiau. Turi būti normalūs tualetai ir patalpos, kur mamos galėtų pasirūpinti vaikais. Džiaugiuosi, kad mūsų Rotary klubas ruošiasi įrengti diskobolo aikštelę. Labai įdomus ir populiarėjantis žaidimas. Tokią aikštelė jau yra Molėtuose. Norisi, kad parkuose virtų gyvenimas ir kad jie neliktų tik pasivaikščiojimų ir gyvūnų vedžiojimo vieta. Nuo Pirminės sveikatos priežiūros kalno ketiname įrengti tubingo trasą. Tubingu vadinamos pripučiamos rogutės. Jų konstrukcija susideda iš pripučiamos automobilinės padangos kameros ir ypatingo tvirtumo polivinilchlorido užvalkalo. Šiomis rogutėmis bus galima nusileisti į pakalę, o trosas užtrauks į kalną. Tokios trasos veikia ir Latvijoje ir Lenkijoje. Žiemos pramogų mums labai trūksta. Įrengti šią trasą daug nekainuos, o ir jos eksploatacija nebrangi. Vyžuonos parke turime įrengtą vietą renginiams ir koncertams, kuri iki šiol visiškai nenaudojama. O juk ten galėtų vykti poezijos skaitymai, bardų koncertai. Dauniškio ežero pakrantė. 99 procentai, kad kitais metais ten jau bus šiuolaikiškas vandenlenčių parkas. Artimiausiu laiku skelbsime kavinės ir terasos prie ežero nuomos konkursą. Viena iš sąlygų bus ta, kad kavinė siūlytų ne kebabus ar dešreles, o normalų maistą, kita sąlyga, kad viename ežero pakraštyje įsirengtų ir eksploatuotų vandenlenčių parką. Tegu investuoja ir užsidirba verslas. Susidomėjimas jau dabar yra ir iš vietos, ir iš kitur. Miesto sodas. Dabar norime atskirti buvusią pieninės aikštelę. Čia bus įrengta daugiau įkrovimo stotelių, parkavimo vietų. Šalia jos numatytas 25 arų žemės sklypas, skelbsime konkursą restorano ir pramogų komplekso statybai šiame sklype. Vieta yra labai patraukli, ir mes pagaliau turėsime normalų restoraną. Miesto sode koncentruosime jaunimo veiklas. Čia galėtų būti scena. Iš tvarios plėtros lėšų žadame pastatyti modulinį pastatą, kuriame jaunimo veiklos galėtų vykti visus metus. Taip išspręsime įsisenėjusią jaunimo problemą. Kodėl čia reikalinga scena? Gauname nusiskundimų iš Dauniškio mikrorajono ir Aušros gatvės gyventojų. Tai yra miegamieji rajonai, ir žmonės turi teisę į ramų poilsį. Prie kultūros centro rengsime tik Miesto šventę ir gal dar vieną didesnį renginį. Krašuonos parke nebus aktyvios veiklos. Čia planuojame įrengti želdinių parką. Čia bus vaistažolių, vaismedžių ir kitokių augalų parkas, vyks įvairios edukacijos. Ne visi vaikai turi kaimus, sodus ar sodybas ir čia jie galėtų susipažinti su augalais. Prie pat upelio yra buvusios specialiosios mokyklos pastatas, kuris dabar nereikalingas. Jame galėtų atsirasti pirtis edukacijoms ir sveikatingumo programoms. Dar viena erdvė bus neformaliam menui ir kultūrai. Tam bus panaudotas Rapolo Šaltenio progimnazijos pastatas.
Ačiū už pokalbį.
