Giedrais sausio vakarais virš rytų-pietryčių horizonto spindi pačių ryškiausių žiemos žvaigždžių telkinys. Tuoj po saulėlydžio rytuose teka Šienpjoviai (Orionas) su ryškiuoju Rigeliu, o nuo jų kiek kairiau – Dvyniai su išsiskiriančia žvaigždžių pora – Kastoru ir Poluksu. Virš Dvynių žvaigždyno spindi Vežėjas su ryškia Kapelos žvaigžde, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir garsiuoju Sietynu.
Kiek vėliau po Dvyniais teka Mažasis Šuo su ryškiuoju Prokionu, o paskui jį ir Didysis šuo su ryškiausia viso dangaus žvaigžde – Sirijumi. Tiesiai per šio ryškiausių žiemos žvaigždžių rato vidurį driekiasi Paukščių takas.
Ryškiausiai spindės – vakarais Jupiteris, rytais Aušrinė
Saturnas visą mėnesį spindės Vandenio žvaigždyne. Sausio 14 d. vakare šalia Saturno atsidurs jauno Mėnulio pjautuvas. Šį reginį galima bus stebėti beveik iki 20 val., tuomet abu šviesuliai leisis.
Jupiteris vakarais spindi Avino žvaigždyne aukštai virš pietų horizonto. Jo šviesis palaipsniui blėsta. Sausio 18 d. žvilgsnį traukiantį reginį vakaro danguje sudarys Jupiterio ir Mėnulio pora. Priešpilnis Mėnulis prisigretinęs prie Jupiterio spindės beveik iki 2-os valandos nakties, kuomet abu šviesuliai nusileis. Stebėdami šią gražią porą, 18 val. 18 min. galėsite 3 minutes pasigrožėti palei pietų horizontą lėtai skriejančia ryškia Tarptautinės kosminės stoties „žvaigžde“ (apie tai žemiau).
Venera-Aušrinė itin ryškiai žėrėdama paryčiais keliaus per Gyvatnešio ir Šaulio žvaigždynus.
Merkurijus sausio 12 d. pasieks savo didžiausią kampinį nuotolį į vakarus nuo Saulės (vakarinė elongacija). Retai iš už Saulės išnyrančią planetą iki mėnesio vidurio galima bus atrasti auštant rytui palei pietryčių horizontą – kairiau ir žemiau nuo Aušrinės.
Marsas pačioje mėnesio pabaigoje patekės prieš aušrą Šaulio žvaigždyne, tačiau iki saulėtekio nespės aukščiau pakilti, todėl jo pamatyti nepavyks. Nepalankus laikas Marsui stebėti nusitęs net iki birželio mėnesio.
Pasirodys ir dirbtinė „žvaigždė“
Jau nieko nestebina žvaigždėto dangaus vaizdą nuolat pagyvinančių dirbtinių žemės palydovų pasirodymai. Tarp maždaug 8,4 tūkstančio šiuo metu apie Žemę skriejančių dirbtinių palydovų įspūdingiausias žmogaus rankų kūrinys yra Tarptautinė kosminė stotis TKS (angl. International Space Station, ISS). Iš įvairių modulių sudaryta 109 m. ilgio ir 27,4 pločio stotis, skriejanti apytikriai 400 km. aukštyje virš Žemės, nakties danguje kelioms minutėms sužimba kaip labai ryškus iš vakarų į rytus lėtai slenkantis šviesulys.
Sausio 17 d. 19 val. 05 min. ji pasirodys tarp pietų ir pietvakarių (PPV) apie 10° aukštyje ir 1 minutę paslinkusi vakarų kryptimi staiga išnyks papuolusi į Žemės šešėlį virš pietų (P) horizonto 16 laipsnių aukštyje. Sausio 18 d. 18 val. 18 min. TTS sušvis pietuose 10° aukštyje ir po 3 min. pradings 15° aukštyje pietryčiuose. Sausio 19 d. 17 val. 32 min. TTS sužibs tarp pietų ir pietryčių 10° aukštyje ir po 2 min. dings būdama tame pačiame aukštyje pietryčiuose. Apskriejusi Žemę, tą patį vakarą 19 val. 06 min. ji vėl suspindės palei pietvakarių horizontą ir po 2 min. skrydžio pakilusi 28° virš pietų horizonto pasislėps Žemės šešėlyje.
