Birutė Minutkienė – Utenos kultūros centro užpalių skyriaus renginių organizatorė. Kaip pati sako, gimusi ir užaugusi „Laimės“ kolūkyje, gyvenanti laimės miesto laimės miestelyje. Aktyvus, žodžio kišenėje neieškantis žmogus. Kalbina Vytautas Kazela.
Trys žodžiai, kuriais galėtumėte apibūdinti save.
Užteks dviejų: šėliojanti gyvenimą. Jei būtinai reikia trečio, galiu pridėti ačiū.
Su kokiomis moralinėmis nuostatomis, įgytomis tėvų namuose, išėjote į gyvenimą?
Gerbk žmogų, ypač vyresnį, ir daug neatvirauk, nes vis tiek liksi nesuprastas. Dar labai pasiteisino augimo metu siutinusi, vis primenama žinia, kad kuo daugiau darbų mokėsi, tuo lengviau pečiams bus. Savo laiku ir ariau, ir dalgiu pjoviau, ir mėšlą mėžiau… Dirbau viską, ką tik reikėjo tuo metu, kai augau.
Labai dėkinga tėvams, kad gebu ne tik vinį įkalti. Filmas, kuriame norėtumėte gyventi?
Tai yra mano gyvenimas. Nenoriu būti niekuo kitu, tad joks filmas pagal kito režisieriaus mintis man neįtiks. Aš juokiuosi, kai kažkas nori pakeisti mano gyvenimą. Man mano gyvenimas įdomus su visais iššūkiais, neatsisakyčiau nė vienos jo sekundės. Sudominti mane gali labai daug filmų ar spektaklių. Tai priklauso nuo nuotaikos ir galimybių. Bet pirmenybę skiriu istorinei dokumentikai, realių faktų interpretacijoms ir herojaus santykiui su aplinka. Herojumi gali būti kad ir sliekas.
Romano veikėjas, kuriame matote daug savęs. Jeigu tokio neturite, pakomentuokite, ar mėgstate skaityti, kokios knygos patinka.
Turiu tris nepakeičiamas savo gyvenimo knygas. Ž. Pilipavičienės knygą „Kino meno pagrindai“ perskaičiau dar moksleiviškais metais ir atradau pasaulį. Augindama vaikus suradau Antuano de Sent Egziuperi knygą „Mažasis princas“. Kai susidūriau su žmonėmis, kurie bandė įrodyti, jog netinku darbui, kuriame dirbu, perskaičiau G. Orvelo „Gyvulių ūkį“ ir „1984-ieji“. Šiandien skaitau G. Kulikausko „Lietuvio kodą“. Vienos nakties knygų mano gyvenime nėra.
Tęsinį skaitykite 2020 04 15 „Utenyje“
