Jonas Vaiškūnas
Žiemos žvaigždynai iškeliaus
Balandyje žiemos žvaigždynai – Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras su rausvuoju Aldebaranu – jau pasiruošę atsisveikinti su vasarėjančiu dangumi. Šių naktų danguje, aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingasis Liūto žvaigždynas. Kiek dešiniau spingsi padrikusios blausios Vėžio žvaigždelės, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiausiosiomis savo žvaigždėmis – Kastoru (aukščiau) ir Poluksu (žemiau). Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančia Spikos žvaigžde. Kiek kairiau ir aukščiau žvilgsnį traukia Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru. Aukštai virš galvos sukasi Didieji ir Mažieji Grįžulo ratai.
Pradingdamas Sietynas skelbs tikrąjį pavasarį
Garsusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas kas vakarą svyra vis žemiau link vakarų horizonto. Šiemet tarp besileidžiančio Sietyno ir horizonto gelsva šviesa spindi Jupiterio planeta. Balandžio pabaigoje Sietynas ištirps vakaro žarose ir nepasirodys iki pat liepos 10-osios, vadinamos Septynių brolių miegančiųjų diena. Paskutinis vakarinis Sietyno nusileidimas nuo seno buvo siejamas su balandžio 23 – Jorės arba Jurginių diena. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Šiuo laiku būdavo pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama arti, ruošiamasi pavasario sėjai. Gamtininkai šį laiką vadina tikrojo pavasario pradžia.
Planetos su kometa slėpsis Saulės spinduliuose
Marsas teka rytais Vandenio žvaigždyne kasnakt vis arčiau slinkdamas prie Saturno. Abi planetos – bemaž vienodo ryškumo, tačiau jos nespėja aukščiau iškilti virš rytų horizonto ir jų švytėjimą nustelbia ryto žara bei tekanti Saulė.
Jupiteris spindi vakarais Avino žvaigždyne neaukštai virš vakarų-šiaurės vakarų horizonto. Pasitelkus lauko žiūronus visai greta Jupiterio galima susirasti ir Urano planetą. Pačioje mėnesio pabaigoje Jupiteris persislinks į Tauro žvaigždyną ir pradings vakaro žarose.
Tarp Jupiterio ir horizonto slenka kovo mėnesį aprašyta 12P/Ponso-Brukso kometa. Kaip ir buvo tikėtasi ji pasiekė plika akimi matomo šviesulio ryškį, tačiau vis ryškėdama ir artėdama prie Saulės ji pasirodo vakarais labai trumpai ir labai žemai palei vakarų horizontą, tad susirasti ją po Saulės laidos, kaip mažą padūmavusį balzganą „debesėlį“ iki kokios balandžio 18-tos, galės tik įdėmiausi stebėtojai, pasitelkę žiūroną arba nedidelį teleskopą. Tikslią kometos vietą tarp žvaigždžių galima rasti internete: https://theskylive.com/where-is-12p
Saturnas rytais spindi Vandenio žvaigždyne. Nors jo stebėjimo sąlygos palaipsniui gerėja, tačiau iki auštant jis dar nespėja pakilti į reikiamą aukštį, kad ji galima būtų stebėti.
Veneros ir Merkurijaus šį mėnesį nematysime.
Žybčios Lyridų meteorai
Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis Lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų jis paskleis naktį iš 22-osios į 23 d. Tikėtina sulaukti apie 20 meteorų per valandą, tačiau beveik pilno Mėnulio šviesa nustelbs silpnesnių meteorų žybsnius. Ir vis tik verta pakelti akis į dangų, nes Lyridai neretai pradžiugina labai ryškiais meteorais, paliekančiais net keletą sekundžių švytinčias garų uodegas. Šių meteorų šaltinis – 1861 m. atrastos C/1861 G1 Tečerio kometos kosminėje erdvėje per amžius paskleistos dalelės, kurių debesis sukasi apie Saulę, o Žemei skriejant per jį kometos dalelės išskriejusios į mūsų planetos atmosferą sužimba kaip meteorai. Šis meteorų srautas vadinamas Lyridais todėl, kad bet kurioje dangaus vietoje sužimbančių meteorų skrydžio kryptys pratęstos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne.
