Buvo laikas, kai labai domėjausi statistika. Įdomu buvo žinoti, kokie pasikeitimai (į gera, žinoma) įvyko per tam tikrą laiką, kiek statoma (arba jau pastatyta) naujų mokyklų, kultūros įstaigų, pramonės įmonių ir kt. Dabar atversdama bet kurį puslapį internete ar kokį kitą šaltinį, kur yra pateikiamos statistinės žinios, nieko gero nebesitikiu. Kai kurie skaičiai ne tik liūdina, bet netgi šiurpina. Užteko sužinoti, kad 2018 m. sausio 1 d. Utenos mieste buvo 27 246 gyventojai, tų pačių metų liepos 1 d. – 27 205, 2019 m. sausio 1 d. – 27 137, o liepos 1 d. – jau tik 27 034, ir nusvyra rankos. O kai pagalvoji, kad šitie skaičiai tikrai neatspindi tikrovės, dar liūdniau pasidaro. Juk realiai gyventojų yra gerokai mažiau, nes Utenoje deklaravusieji savo gyvenamąją vietą nebe pirmi metai gyvena kažkurioje užsienio valstybėje. Pažįstu ne vieną dešimtį tokių žmonių… Nuėjusi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, tikėjausi išgirsti gerų naujienų. Deja… Jau vien pamačius gimimo įrašų skaičių, užfiksuotą per šių metų pirmąjį pusmetį, nuotaika subjuro – tik 160 naujagimių. O ir tai matydami, dar neskubėkite džiaugtis, nes net 29 vaikai tik registruoti Utenos rajone, o iš tikrųjų gimė užsienio valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje. Tų vaikučių motinos – uteniškės, o vaikelių tėvai palestiniečiai, amerikiečiai, lenkai, tunisiečiai, australai. Tik vieno naujagimio motina – Norvegijos pilietė, o tėvas – uteniškis. Vadinasi, uteniškiai vyrai, gyvenantys užsienio valstybėse, į žmonas neskuba imti kitataučių, o uteniškės merginos nevengia įsimylėti ir ištekėti už užsieniečių… Jei ir per kitą šių metų pusmetį Utenos rajone gims toks pat skaičius mažylių, nesudėtinga suskaičiuoti, kiek pirmokų klasių tebus po septynerių metų. Užtat mirusiųjų skaičius pribloškia – per pirmąjį šių metų pusmetį Utenos rajone užregistruotos 336 mirtys… Matant tokią statistiką, gyventojų skaičiaus mažėjimas neišvengiamas. Per šių metų pirmąjį pusmetį susituokė 75 poros, o išsituokė 54. Užsienio valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Graikijoje, Australijoje, Kipre, Airijoje) įregistruotos 8 santuokos. Tose valstybėse uteniškės tuokėsi su vyrais, kilusiais iš Norvegijos, Indijos, Australijos, Egipto, Azerbaidžano. Bažnyčiose sudarytų santuokų per pusmetį – tik 16. Jaunavedžiai tuokėsi Utenos Dievo Apvaizdos, Utenos Kristaus Žengimo į dangų, Leliūnų Šv. Juozapo, Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiose.
Seneliai anūkų vardų neištars
Skaitydama vaikų vardus, kuriuos naujagimiams išrinko jų tėveliai, supratau liūdną tiesą – tuoj nebus kam švęsti Kazimiero, Petro ir Povilo, Antano, Juozapo, Broniaus, Onos, Elenos, Veronikos, Mykolo ir kitų kažkada buvusių populiarių vardadienių. Juk kai kuriose bažnyčiose netgi pagrindiniai atlaidai tebėra Petro ir Povilo, Mykolo, Antano ir kt., o varduvininkų – nebėra.
Laimei, dar yra užregistruoti per pirmąjį šių metų pusmetį gimę keturi Jonai, vienas Kasparas, net trys Adomai, keturi Dominykai, penki Lukai, vienas Pranas Deividas, vienas Gabrielius, du Matai, vienas Bernardas, du Dovydai, trys Jokūbai, vienas Rapolas, vienas Kasparas ir vienas Augustas.
Užtat kitus berniukų vardus skaitydama, jaučiausi nejaukiai. Nežinau, kaip į tokius vardus reaguoja seneliai ir močiutės, bet manau, kad juos ir ištarti sunku, ir įsiminti. Pavyzdžiui, Bader Mohammed, Oliver Armand, Oliver Jack, Keremas.
Vėjas, Ąžuolas (du berniukai tokį vardą gavo), Margiris, Tauras, Majus, Joris, Herkus, Rėjus, Pijus, Oskaras, Tajus, Denas, Markas, Džiugas ir kiti vardai nėra labai populiarūs, bet po vieną uteniškį, gimusį per šių metų pirmąjį pusmetį, turės būtent tokį vardą. Dar vis nepamiršti vardai (nors jau nebe tokie populiarūs kaip prieš keletą metų) Nojus, Emilis, Adas, Gustas, Tomas, Domas, Tadas, Ugnius irgi, tėvų valia, tapo šiųmetinių naujagimių vardais.
Kaip jau minėjau, kažkada buvusių populiarių mergaičių vardų – nė vieno. Nei Aldonų, nei Marijų, nei Nijolių, nei Ritų, Vidų, Bronių, Salomėjų, Biručių, Mortų, Veronikų, Elenų, Irenų, Dalių – pamirškit jas. Užtat per šių metų pirmąjį pusmetį gimė Sophie, Layla, Rhea, Šarlotė, Aretė, Luiza, Serena, Savanna, Dorotėja, Agilė, Leila, Iglė, Vėja, Kaja, Mija, Paula, Lija, Rusnė, Kaja, Atėnė, Agilė, Melita, Jurgilė…
Dar nepamiršti neseniai buvę labai populiarūs vardai – uteniškėms naujagimėms tėvai išrinko Kamilės, Emilijos, Vakarės, Barboros, Gabijos, Faustos, Saulės, Godos, Urtės, Jonės, Liepos, Smiltės, Ramunės, Austėjos, Patricijos, Nidos, Aurelijos, Gintarės, Lėjos, Vestos, Jorūnės, Tėjos, Gustės, Nidos, Aurelijos vardus.
Vis dėlto tėvai, pripažinkime, rinkdami vaikeliui vardą, šiek tiek persistengia, todėl suaugę vaikai kartais ima ir jį pasikeičia. Per šių metų pirmąjį pusmetį du uteniškiai pasikeitė vardus į jiems labiau patinkamus. Du uteniškiai ir pavardę pasikeitė. Vienas – ir vardą, ir pavardę.
Kartą paklausiau studijų laikų draugę, kodėl ji neištekėjo už labai išvaizdaus, išsilavinusio vaikino. Atsakymas ir nustebino, ir prajuokino. Sako, nenorėjau būti Kopūstiene, mat to vyriškio pavardė buvo Kopūstas.
Pasidomėjusi, kokios pavardės keičiamos į senelių, motinų ar močiučių mergautines, sužinojau, kad tokių pavardžių, kurios sudarytų kažkokių nepatogumų, nėra daug – Žąsinas, Bepirštis, Mėšlius, Kiaušas, Yla ir kitos.
