Rasa MILERYTĖ. Gydymo ir slaugos įstaigos jau kurį laiką signalizuoja, kad katastrofiškai trūksta žmonių, galinčių dirbti su COVID-19 sergančiais pacientais. Situacija Lietuvoje įtempta: vis daugėja į ligonines guldomų pacientų, serga ir medicinos personalas. Šiuo sudėtingu laikotarpiu į pagalbą sveikatos priežiūros specialistams ateina savanoriai, pasiryžę atlikti darbus, be kurių sutriktų sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimas.
Norėjo būti naudingos
Savanorystė su sergančiais COVID-19 – neeilinė, nes atiduodama ne tik jėgos ir laikas, bet kyla ir didžiulė rizika užsikrėsti. Statistiniai duomenys rodo, kad pavojinga liga užsikrečia vis daugiau žmonių. Savo patirtimi dalijęsi savanoriai neneigė – baisu, tačiau troškimas padėti kenčiantiems stipresnis už baimę.
„Viduje man kirbėjo klausimas: štai aš sėdžiu ir žaidžiu stalo žaidimus, o kažkas tuo metu, nepaisydamas nuovargio, kovoja už žmonių gyvybes. Kas jiems padės toje kovoje, jei ne jaunas žmogus, jei ne pašvęstasis? Esu novicija, todėl sprendimas, ar galėsiu savanoriauti, priklausė ne nuo manęs. Kelis kartus išsakiusi šį troškimą, galiausiai gavau leidimą. Vienas didžiausių iššūkių man buvo nežinomybė – važiuoji ir nežinai, į kokią realybę – ką pamatysi, ką teks daryti. Juolab kad visiškai neturi patirties“, – pasakojo sesuo Toma, drauge su Ieva Neseckaite savanoriavusi Marijampolėje. (Tęsinys 21 01 20 laikraštyje)
