Rasa MILERYTĖ
Lapkričio pabaigoje vykusios nuotolinės konferencijos, skirtos aptarti Utenos kultūrinio lauko potencialą, metu ekspertai skatino apskrities kultūrininkus nebijoti kelti didelių lūkesčių ir įgyvendinti pačias drąsiausias svajones.
Konferencijos metu buvo kalbama apie tai, kaip Utenos apskrities kūrėjams sekasi dalyvauti Lietuvos kultūros rėmimo tarybos skelbiamuose konkursuose ir į kokius naujus aspektus būtų galima sutelkti žvilgsnį siekiant, kad kultūrinis laukas būtų kuo įvairesnis. Pasak Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos pirmininkės Audronės Pajarskienės, 2019 m., kai buvo įkurta regioninė kultūros taryba, apskrityje dominavo tradicinė kultūra, todėl trūko kūrybinių raiškų įvairovės. Apskričiai buvo būdingas silpnas bendradarbiavimas tiek regiono viduje, tiek nacionaliniu lygmeniu ir už šalies ribų. Buvo juntama daugiakultūrio dialogo stoka. Nustatant Utenos apskrities tolygios kultūrinės raidos prioritetus buvo siekiama padidėjusios kultūrinių edukacijų įvairovės, padidėjusio bendradarbiavimu grįstų projektų skaičiaus, padidėjusio profesionalaus meno renginių lankytojų skaičiaus, geresnių sąlygų menininkams reziduoti ir mobiliai pristatyti savo kūrybą, padidėjusios tautinių bendruomenių kultūrinės raiškos ir integracijos. „2019 metais, žvelgdami į per trejus metus galimus pasiekti rezultatus, tikėjomės, kad po trejų metų Utenos regione atsiras daugiau inovatyvių, plataus atgarsio sulauksiančių kultūros projektų, naujų kultūros operatorių, o Utenos regiono kultūrinis tapatumas bus atpažįstamas Lietuvos kultūros žemėlapyje“, – sakė A. Pajarskienė. Nors treji metai dar neprabėgo, pasak A. Pajarskienės, teigiami rezultatai pastebimi jau dabar: specialistė atkreipė dėmesį, kad regione ryškėja vasaros festivalių, plenerų ir rezidencijų kryptis, formuojasi atskirų savivaldybių kultūrinis išskirtinumas. Pavyzdžiui, Utena jau pradėjo išsiskirti menininkų rezidencijų projektais, skaitymo skatinimo iniciatyvomis, keramikos kultūros plėtojimu, vargonų muzikos festivaliais, kultūros kompetencijų ugdymo projektais. Ypač A. Pajarskienė džiaugėsi tuo, kad regione kuriasi naujos nevyriausybinės organizacijos ir nevyriausybinis sektorius aktyviai įsitraukia į kultūrinio lauko plėtojimą. Taip pat specialistę džiugina tai, kad daugėja kryptingos partnerystės projektų, tai yra projektų teikėjai, kurie anksčiau projektus įgyvendindavo savarankiškai, buriasi ir iniciatyvas vykdo drauge. „Koks yra Utenos apskrities kultūrinis išskirtinumas ir kokie yra mūsų kultūros ženklai? Drąsa? Tikėjimas? Ambicijos? Noras? Pasitikėjimas? Laisvė? Polėkis? Naujovės? Santarvė? Išlaisvintas kūrybiškumas? Dermė su gamta?“ – klausė A. Pajarskienė ir sakė, kad išskirtinumą kuriame kiekvienas iš mūsų. Konferencijoje pasisakiusi tarybos narė Daiva Šukštulienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar trūksta informacinės visuomenės, kritinio mąstymo, pilietiškumo ugdymo projektų, sulaukiama ir per mažai kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimo projektų, taip pat trūksta profesionalų ir mėgėjų bendradarbiavimą skatinančių projektų. Daugiausiai paraiškų sulaukiama sociokultūrinės veiklos plėtojimui, regiono tapatumo ir kultūrinės įvairovės atskleidimui. „Biudžetiniame sektoriuje dominuoja kultūrinė edukacija, o nevyriausybinis sektorius geriausiai pamatė kultūrines inovacijas, – reziumavo D. Šukštulienė. – Inovacija tai nebūtinai tai, ko niekada nevyko. Inovacija gali būti tai, kas atrasta kitame krašte, bet nepritaikyta mūsų krašte. Jeigu kažkokia idėja puikiai pasiteisino viename krašte, o jūs ją labai gerai pritaikote mūsų krašte, tai ir yra inovacija. Pakartota idėja kitame krašte atsiskleidžia visiškai kitaip, visiškai naujai. Dėl to nauja karta su senomis idėjomis dirba inovatyviai.“ Taip pat D. Šukštulienė sakė, kad kultūrinių kompetencijų ugdymo projektais Utenos regione išsiskiria Utenos biblioteka. Ekspertai kalbėjo, kad Utenos apskritis išsiskiria daugiakultūriškumu, todėl ateityje, rengiant projektus, skatino galvoti ne tik apie tarpregioninį, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą, į projektus įtraukti tautines mažumas. Buvo spėliojama, kokie kultūros keliai Utenos regione galėtų būti ryškiausi. „Baltų kultūros kelias? Žydų kultūros kelias? Medinių bažnyčių ir vargonų festivalių? Piliakalnių? Gamtos festivalių?“ – siūlė ekspertai ir sakė, kad vienas iš prioritetų yra kultūrinis turizmas. Ekspertai informavo, kad per 2020 metus Kultūros tarybai pagal tolygios kultūrinės raidos programą Utenos regione buvo pateikta 149 projektinės paraiškos. 69 paraiškos sulaukė finansavimo. 36 kultūros projektus įgyvendino Utenos regiono biudžetinės įstaigos, 33 – kultūrinės nevyriausybinės organizacijos.
