Auginu vaiką

Seksualinio smurto prieš vaikus prevencijai – QR kodas, privaloma stebėsena ir griežtesnė darbdavių atsakomybė

Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bus įtvirtinta pareiga asmeniui, ketinančiam užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o nustatytos institucijos – vykdyti darbdavių priežiūrą. Efektyvinamas specializuotos pagalbos teikimas vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė. Juos dar turės priimti Seimas.

„Saugūs nuo smurto vaikai – tai visų mūsų atsakomybė. Toliau kuriame instrumentus, padėsiančius apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto grėsmės. Darbdaviai, priimantys žmones dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti ar stažuotis su vaikais, turės pasinaudoti prevencine priemone – prašyti, kad žmogus pateiktų QR kodą, įrodantį, kad jis nėra teistas už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus ir periodiškai tikrinti, ar situacija nepasikeitė. Tokio kodo galės reikalauti ir vaikų tėvai, samdydami individualiai dirbančius korepetitorius, aukles, būrelių vadovus ar kitus asmenis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ir dabar galioja įstatymo nuostatos, draudžiančios asmenims dirbti su vaikais, teikti paslaugas, savanoriauti, jei buvo teisti už seksualinius nusikaltimus, tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokie asmenys yra įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (ĮKNR) ir, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įsidarbinant, jei toks darbas yra susijęs su vaikais, darbdavys gali prašyti pateikti pažymą, kad asmuo nėra teistas. Deja, praktikoje pastebima, kad toks reguliavimas suveikia ne visada. Siūloma įteisinti naują už seksualinius nusikaltimus teistų asmenų tikrinimo būdą, kuriuo galėtų naudotis ne tik darbdaviai, bet ir vaikų tėvai – QR kodą.

Įtvirtinamas draudimas dirbti su vaikais, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas asmeniui ne tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, bet ir padariusiam nusikaltimus, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

Darbdavių atsakomybė

Įstaigos vadovas turi patikrinti asmens, kurio veikla bus susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą:

  • prieš priimant į darbą, leidžiant atlikti praktiką, stažuotę, savanorišką veiklą, teikti paslaugas;
  • periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus (procesą palengvins automatizuotas teistumo duomenų tikrinimas pasitelkiant susietas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) ir „Sodros“ duomenų bazės).

Institucijos, atsakingos už prevencijos kodo tikrinimą

Kad būtų tinkamai įgyvendinamos su prevencijos QR kodu susijusios įstatymo nuostatos, būtų įteisinamas darbdavių kontrolės mechanizmas bei stebėsena, kaip šios nuostatos veikia praktikoje. Įstatymo pataisose siūloma paskirstyti atsakomybę keletui įstaigų pagal jų veiklos sritis ir numatyti, kad už nuostatų įgyvendinimo kontrolę būtų atsakingos bendrąja prasme:

•  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija, turinčios teisę patikrinti ir įvertinti kaip laikomasi įstatyme numatyto apribojimo, bet kurį darbdavį ar paslaugos gavėją (įstaigą, organizacija) bet kuriuo metu;

•  socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM;

•  švietimo ir sporto įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Nacionalinė švietimo agentūra;

• sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus – nuo 300 iki 500 Eur, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. Eur.

Kam draudžiama dirbti su vaikais?

Asmenims, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijos – jei asmens veikla susijusi  su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais.

Tiesioginiu kontaktu su vaiku laikoma tokia situacija, kai asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku, turi galimybę kurti bendravimo ryšį, užmegzti fizinį, emocinį santykį. Reguliariu kontaktu su vaiku laikoma tokai situacija, kai asmuo turi galimybę neatsitiktinai, daugiau nei vieną kartą kontaktuoti su vaiku.

Pagalba vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos

Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro teikiamas paslaugas siūloma perduoti teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba reaguoja į visus pranešimus apie galimą seksualinę prievartą prieš vaiką, atlieka vaiko situacijos vertinimą, esant poreikiui lydį vaiką į Pagalbos centrą ar į artimiausią paslaugas seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.