„Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“
Nemanykit, mieli broliai,
Kaip jūs manėte lig šioliai,
Kad vestuvės lengvas daiktas, –
Sutarei ir turgus baigtas.
(Kazys Binkis, „Tamošius Bekepuris“)
Nuodugniau paguglinus, jokia ne paslaptis, kad vasario pabaigoje „Magnicifat leidiniai“ išleidžia 192 puslapių humanitarinių mokslų daktarės, vertėjos ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbės Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės knygą „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“. Jos priešlapyje ir cituojami aukščiau pateikti poeto K. Binkio žodžiai.
Svetainėse, kuriose perkame knygas, skaitome: „Vestuvės mūsų kultūroje yra viena iš situacijų, kai į bažnyčią susirenka žmonės, kurie ten paprastai nesilanko. Dar daugiau – žmonės, įprastai beveik neturintys santykio su Bažnyčia, nutarę tuoktis, dažnai supranta, kad jiems vis dėlto reikalingas ir Santuokos sakramentas. Būtent, tokiems žmonėms ir skirta ši knyga.
Ji pradedama nuo platesnių pasvarstymų, kaip apskritai nuspręsti, ar porai reikia tuoktis bažnyčioje, ar ne. Apie tai rašoma pirmajame knygos skyriuje. Antrajame skyriuje (BAŽNYČIOS MOKYMAS APIE SANTUOKĄ) suprantama „žmonių kalba“ paaiškinama, kas yra Sakramentas ir ko Bažnyčia moko apie santuoką. Toliau pereinama prie praktiškesnių klausimų – kokių dokumentų reikia norint susituokti bažnyčioje, kaip bendrauti su kunigu, kaip suprasti „auką pagal išgales“. Galiausiai pateikiama visa Santuokos apeigų liturgija, paaiškinama, kurias jos dalis vestuvininkai gali pasirinkti patys, kur gali įsitraukti vestuvių svečiai ir netgi – kada reikia stotis, sėstis ir klauptis“ (žr. https://www.knygos.lt/lt/knygos/ziedas-ir-priesaika/).
Šiuolaikiniame pasaulyje knygas pirkti itin lengva. Online knygyne pirkėjų visada laukia išsami ledinio informacijos santrauka. Pateikiamas knygos „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“ aprašymas, nurodant autorių, puslapių skaičių ar literatūrinį žanrą. „Viena ko negalime – atskleisti visų turinio detalių ar perskaityti knygą „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“ už jus. Tačiau visada pasiūlysime geras knygų kainas, karštas leidyklų akcijas ir nuolaidas, todėl naudingų kūrinių įsigysite pigiau“, – taip apie savo veiklą kalba Online knygyno darbuotojai. „Perskaitėte knygą „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“? Kviečiame interneto knygyne palikti savo nuomonę, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė tikrai to verta. Skaitytojų atsiliepimai, kuriuos rasite šalia daugelio knygų aprašymų, padės rinktis ir apsispręsti kitiems pirkėjams“ (žr.https://www.patogupirkti.lt/knyga/ziedas-ir-priesaika-vestuves-baznycioje.html).
Youtube kanale Fragaria kūrėjai („Fragaria yra nepriklausoma medijų platforma, todėl mums svarbi klausytojų parama. Lengviausia – tapti rėmėjais puslapyje https://contribee.com/fragaria Ačiū, kad klausotės, dalijatės ir remiate!“) 2022–2023 metais pateikė Tinklaidžių ciklą „Žiedas ir priesaika“, skirtą planuojantiems vestuves Bažnyčioje, o ypač tiems, kurie retai joje lankosi, daug ko nežino ir nesupranta, o galbūt ir baiminasi.
***
Pirmojoje laidoje susipažinta su laidos vedėjais Donatu ir Gabriele, aptartas pats knygos rašymo sumanymas ir glaustai apžvelgtos būsimos laidos. Mintis parašyti knygą vestuvių tema glaustai pristatyta taip: „Viskas prasidėjo nuo pokšto. Kurį laiką po savo vestuvių visiems pasakodavau „verslo planą“: reikia parašyti knygą apie vestuves bažnyčioje, skirtą žmonėms, kurie ateina į bažnyčią tuoktis (arba kaip svečiai į kitų jungtuves), bet šiaip jau į maldos namus nevaikšto, neišmano, kada klauptis ir stotis, o juolab – ko Bažnyčia moko apie santuoką ar bet ką kita. Įsivaizduojat, kiek tokių žmonių yra ir kiek būtų galima uždirbti iš tokios knygos?“ Pasak autorės, „Katalikiškoje aplinkoje „tokie žmonės“ dažnai laikomi problema. Jie nemoka tinkamai elgtis, bažnyčių interjerą laiko tiesiog fotosesijos aplinka, o šventas apeigas – spektakliu“…
Antroje, turbūt mažiausiai „bažnytiškoje“ laidoje psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė kalbinama apie tai, kada tinkamas metas porai galvoti apie vestuves, ką daryti, jeigu vienam tokių minčių kyla anksčiau negu kitam, apie ką būtinai reikia pasišnekėti prieš tuokiantis ir ar tiesa, kad santuoka nieko nekeičia.
Trečiojoje laidoje kalbantis su sužadėtiniais ir jaunavedžiais, net kelis kartus paminėtas kun. Julius Sasnauskas OFM. Jis minėtas kaip kunigas, su kuriuo tartis dėl vestuvių buvo „nebaisu“. Tad buvo pasikviestas į laidą pasakyti, kodėl kunigai žmonėms kartais atrodo baisūs. Be to, jis papasakojo, kaip sekasi bendrauti su vestuvių planuotojomis, ir prisipažino, kad, dalyvaudamas vestuvėse, patiria didelį gyvenimo džiaugsmą.
Ketvirtojoje laidoje kalbėtasi su Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovu, psichologu psichoterapeutu Algirdu Petroniu. Pokalbio tema – Sužadėtinių kursai. Gvildenti klausimai: kodėl Lietuvoje jie rengiami pagal vieną programą, kaip užtikrinama kursų kokybė, ko juose „mokoma“. Teirautasi irapie gandą, kad kursai skirti sužadėtiniams „atbaidyti“ nuo vestuvių Bažnyčioje ir apie tai, kaip jie prisideda prie platesnės jaunų (ir ne tik) žmonių katechezės ir t. t.
Daugiau nei 10 laidų, kurias verta paklausyti.
Norintys įsigyti minimą knygą, gali tai atlikti jau šiandien. Tik ar verta? Atsakymas: „TAIP“. Nesvarbu, ar Tau 18-lika, ar 38-eri. Nesvarbu, ar planuoji tekėti, ar vesti. Knyga kaip tik tai – ko tau reikia. Jei esi jau kuris laikas ištekėjusi ar vedęs – knyga irgi reikalinga ir svarbi. Pripažinkime, kad keturi ar šeši Šeimos centro organizuojami kursų susitikimai – visko aprėpti tiesiog negali. Namų darbai neišvengiami. O kadangi kiekviename amžiaus tarpsnyje pasitaiko ir skirtingų džiaugsmų ir bėdų, G. Gailiūtės-Bernotienės knyga universali: svarbi net tiems, kurie rengiasi švęsti 25-ąsias ar 50-ąsias santuokos minėjimo metines.
Iš pirmo žvilgsnio knygoje slypi patarimai ir pasvarstymai tiems, kuriems bažnyčia nėra jų tapatybės vieta. Dažnas su bažnyčia atsisveikino dar būdamas 10-ies – po „pirmosios / paskutinės“ Komunijos; dalis „tikinčiųjų“ – atsikankinę ir pasiruošę Sutvirtinimo sakramentui pačiame paauglystės kvailume. Neretai dažnam bažnyčia – naftalinu kvepianti tikrovė, nors tikslesnis žodis būtų – sustabarėjusi praeitis. Todėl peržengti bažnyčios slenkstį – misija (ne)įmanoma. Dar kitiems bažnyčia su visu jos mokymu (kuris pastaruoju metu sunkiai įkandamas net teologams) yra vieta, kurioje tiesiog nenorima ilgėliau apsistoti. Tad ir lieka santuoka bažnyčioje – kaip ta renginio sienelė: maga nusifotografuoti, pasijusti dienos karaliene ir greitai nerti ten, kur nei bažnyčia, nei jos bendruomenė nekvaršina galvos.
Ateiti į bažnyčią nėra lengvas dalykas: pripažinkime – tai nėra pati patraukliausia vieta žemėje. Be to, visame „šliubo“ šventimo maratone gausu įdomesnių užsiėmimų: puota / balius, fotosesijos, dovanų bei sveikinimų priėmimas etc. O ką jau kalbėti apie tai, kiek laiko reikia skirti pasirengimui, norint nepamiršti net ir menkiausios detalės. Ir kiek reikia įdėti triūso, stengiantis pakankamai užsidirbti, kad nors vieną vakarą galėtum pasijusti karališkosios šeimos atstovu, net jei po iškilmių likusį gyvenimą tektų pusvelčiui valyti kažkieno namus. Sutikit, visos šventės kalba apie savivertę ir brandą. O santuoka ypač! Ir nesvarbu, kad santuoka bažnyčioje – po kelių ar keliolikos metų bendro sugyvenimo kontekste atrodo kitoniškai. Ir kad holivudiškas tėčio atvedimas jaunosios prie altoriaus atrodo beprasmis, kai su jaunikiu jau visi įmanomi keliai ir keleliai išbraidyti…
Todėl… Todėl, nieko nelaukdamas, jau dabar užsisakyk knygą „Žiedas ir priesaika. Vestuvės bažnyčioje“ internetu ir studijuok. Ką ten studijuok! Mėgaukis gyvenimu ir atpažink savąsias patirtis.
Autorė puikiai pristato šeimos teologijos matmenį, neskandindama jo tarptautinių žodžių kontekste. Autorė negąstina, o drąsina. Juokauja, bet ne juokina, nes santuoka bažnyčioje – reikalas rimtas. Knygoje apstu patarimų, kaip elgtis bažnyčioje, kada kreiptis, kaip su kunigu ar bažnyčios bendruomene kalbėtis, pagaliau – kiek aukoti, kad nusifotografavimas bažnyčioje (o gal ne tik tai?) nenuvarytų pačios bendruomenės į bankrotą.
Kad patikėtumėte knygos vertingumu, pristatau turinį: po aiškios pratarmės, neriate į diskusiją – AR JUMS REIKIA TUOKTIS BAŽNYČIOJE? Leisiu sau paatvirauti – daliai pakaktų tik civilinės metrikacijos, ypač nepraktikuojantiems ar niekinantiems bažnyčią, o ieškantiems prasmės ar įtikėjusiems – atsakymas teigiamas ir vienintelis. Truputis argumentų. Skyriuje „Bažnyčios mokymas apie santuoką“ rasite atsakymą į pagrindinį klausimą: o kas gi tas Sakramentas? Neišvengimai teks perplaukti keletą upių: plūduriuosite Laisvo apsisprendimo temoje, nersite į Vienybės ir neišardomumo vandenis, galop, susivoksite Atvirumo gyvybei tėkmėje.
Įveikę pirmąją knygos dalį, paklaidžiosite ir iš pirmo žvilgsnio atrodančiuose neklaidžiuose koridoriuose, pvz., KAIP PASIRUOŠTI SANTUOKOS SAKRAMENTUI. Ir pamatysite, kad ne toks baisus vilkas (suprask, bažnyčia), kaip paviršutiniški komentatoriai ar pigioji žiniasklaida ją nupiešia.
Skausmingiausias reikalas (!) bus sutiktas nuo 117-ojo puslapio rubrikoje „AUKA BAŽNYČIAI“. Tačiau žaizdas užgydys knygos pabaigoje pateikta VESTUVIŲ LITURGIJA. Nusiraminimą pajausite PABAIGOS ŽODYJE. O priede panirsite į Santuokos liturgiją ir Vestuvėms rekomenduojamus skaitinius. Gero laiko!
***
Trejus metus laukta knyga – naujas oro gurkšnis. Ačiū Gabrielei ir Magnificat leidinių kolektyvui. Ne iš vieno girdžiu geriausius atsiliepimus apie jus. Knyga numalšino nepasitenkinimo alkį ir nuolat susidarantį išankstinį (nebūtinai teisingą) vertinimą bažnytinės santuokos kontekste.
Vasario mėnuo – pats laikas kaupti jėgas šiųmečiui santuokų bažnyčioje maratono džiaugsmui. Ir maga nuolat kalbėtis apie tai, kas yra ir kas nėra santuoka, kalbėtis, kodėl Dievas kai kuriems ne toks maloningas ir gailestingas kaip tiems, kurie jo šaukiasi.
Andrius Šukys,kunigas
Tekstas skirtas www.utenis.lt
