Gimiau Aukštaitijoje. Sovietmečiu. Nesu prarastosios kartos atstovas. Kažką kasdien atrandu. Vertinu nepriklausomybę ir laisvę. Esu katalikas. Kasdien griumiuosi su mirusiomis tradicijomis. Netikiu moto: ,,Kaip radom – taip paliksim!“
Utenos krašte atsidūriau lygiai prieš 20 metų. Tiek pat laiko esu dvasininkas. Vis dar tikiu Bažnyčios bendruomene. Nuolat ieškau kompromiso tarp BŪTI ir TURĖTI.
Visos tarnystės vietos sutiktos ir paliktos su revoliucine dvasia. Myliu Viešpatį, mūsų Dievą!
Andrius ŠUKYS, kunigas
*
Gyventi – lygu
keliauti į Pažado žemę…
Kiekvienas
peržengiau gydyklų slenkstį,
kad atgaučiau jėgas:
fizines – dvasines – širdies pulso dinamiką…
kad
nurimęs
(su)stiprėčiau,
atlikau išpažintį:
kvėpuojanti siela
šoka laisvos valios ritmu!
siela kvėpuoja
atsitiktiniu įvykiu visatoje,
ko ir nusipelno kiekvienas pasaulio žmogus!
gaivindamas save,
tampi sąžiningas,
kad užuostum, kuo (ne)kvepia gyvenimas!
Misija – avis
susikūriau paskyrą
instagrame;
mane seka
pa(si)klydę,
pametę save,
maldaujantys orientyro,
nesigaudantys,
bet
žinantys daugiau už mane –
kiekvienai aviai reikia piemens!
misija neįtikėtina!
Investicija
kai daugelis
putlinasi lūpas,
šalina veido raukšles
ir stabdo laiko tėkmę
(bandydami atsukti vieną valandą atgal),
pradedu mėgautis senatve –
ieškau išėjimo ir žemiškos pabaigos…
nusprendžiau
pasididinti smegenis –
tikiu vienintele išmintinga
žmogiškąja investicija!
INSTALIACIJA. SEPTYNI. GYVASIS
I.
Jis yra
Gyvasis!
Tas,
kuris Yra
Esantysis!
Jo Žodis –
Tiesa / Prasmė / Esmė / Gyvenimas!
būti su Juo –
būti
Dievo Žmogumi!
II.
pagirdyti,
apšviesti,
sustiprinti
Šventąja Dvasia
veržiamės gyvenimo link –
priimame iššūkius,
siekiame darnos,
meldžiame taikos –
nūdienai!
klausiame…
klausinėjame…
klausome…
klausomės…
keliamės…
kylam!
Dvasios malonėje
Ilgimės gyvasties
Būti…
III.
laikas –
duotybė,
amžinas ir laikinas –
ir amžinas (vėlgi)
būti…
laiko būty
suvokiamas laikinumas
ir amžinybė
Jo delnuose ir minty…
gyvenimas kaip laikas
amžinas –
iš čia į Ten,
su Gyvuoju
Kūrėju
Būnant…
IV.
fragmentai
sudaro gyvenimą ir esmę:
esmė nusako gyvenimą;
gyvenimo esmė
veda
per fragmentus…
esmė skatina
mąstyti;
fragmentai kuria visumą…
net nuolaužos
gali kalbėti apie svarbą
buvimo
kūrybos –
čia ir dabar
vyksmą.
V.
nėra gyvenimo
be krypties,
kelio,
šalikelės…
Jėzus Kristus
yra kelias
ir niekada –
ne šalikelė!
JIS yra
Tikslas
būti!
todėl būti
svarbiau
nei turėti…
VI.
nuodėmė suardo
ryšį,
tėkmę,
pulsą,
išjungia šviesą…
asmuo panirsta į
tamsą –
joje nyksta…
žavėdamasis gyvenimiškais
blizgučiais,
ramina sąžinę…
išėjimas iš tamsos (nuodėmės)
vėl leidžia
mėgautis gyvenimo
melodija!
VII.
dykuma –
vieta,
esanti geografinėje platumoje:
žmogaus sieloje,
asmens prote,
valioje…
svarbus dykumos išgyvenimas
tarp galybės daiktų,
įvykių ar patirčių,
noro dominuoti,
veikti,
egzistuoti…
nepabuvoję dykumoje,
menkai būname gyvenime…
tenka rinkis –
esmė ar netvarka!
Tyla
kad pajaustum tylą,
išgyventum ir išbūtum,
(galop) – iškentėtum,
privalai nužudyti kiekvieną mintį –
palaidūnę,
sekiojančią paskui,
neleidžiančią kvėpuoti
sielai – širdžiai – dvasiai…
tylai trukdo sapnai,
kuriais negali atsikratyti,
kaip likimo – lemties – laikotarpio…
kurie neišjungiami
jokiu TV pulteliu,
kad niekada nepaspaustum turn on!
tyla – lyg prabanga
ir turtuoliui,
ir elgetai,
ir Dievui…
tarp žinių / žinučių –
ir (ne) žinančių,
paskendusių
postringavimuose…
dažniausiai –
apie nieką (ir viską)
Optimistas
kai manęs paklausia,
ar pripratau
prie (naujų) namų,
žmonių,
buities – būties – ir vėl buities…
suvokiu viena –
vis dar pratinuosi
prie gyvenimo,
kuris kaskart toks keistas…
renkuosi būdą (ne! ne būdą – šuns!)
gyventi,
kaip oro uosto laukiamajame ar viešbuty –
tokiame… laikinume,
nes žinau –
laikas žemėje baigtinis…
įsišaknyti nepavyks!
(tik transcendencija begalinė)
pratinuosi prie minties
(arba – mintis prie manęs),
kad mano Tėvynė…
danguje…
optimistas (?)
