Naujienos

Vytautas Kaziela

Trys eilėraščiai apie karą

1
karas eina artyn
girdžiu jį alsuojant
laisvė yra
nesunešiojami marškiniai
juos galima
tik sušaudyti
iš jų išsiveržęs kraujas
bėga
nebesustabdomai

2
karas yra
rusiški
kiaulės odos
batai
kraujo upelyje
purvini
okupanto batai
bandantys užblokuoti
Kijevo autostradą
į Vakarus

  1. lopšinė rusų kareiviui
    miegok
    nepažįstamas vaike
    miegok
    į burną
    pripilsiu tau žemės
    į akis pasodinsiu
    takažolių
    visko užtenka dabar
    o ėjai
    mano pusėn
    alkanas
    2022 02 23

pirmas karo pavasaris

1
pavasaris eina
pirmas karo pavasaris
kraujas garga upeliais
ir juodai
nusišypso saulė
paukščiai skubėjo
neaplenkė
kad krūtinėmis
dangų uždengtų
laisvės gynėjų
rankos
aukštai įsiūbuoja
varpą

  1. gynėjams
    eina karas
    iš lėto
    per širdį
    stingsta kraujas
    ir kulkos aplink
    jie nepuola
    jie narsiai
    gina
    ir net žuvę
    išlieka gyvi
  2. rusų kareiviams
    vyksta karas
    ir mūzos tyli
    tik klaiki
    tuštuma
    po širdim
    jus išduoda
    vadai
    ir tėvynė
    netgi motinos
    rusų šalis
    ji didžiulė
    bet jums nelieka
    netgi kryžiaus
    pilkam pakely

tie kur ginasi
jus tik sužeidžia
o pribaigia
galiausiai savi
2022 03 02
Tu atleiski mums,
Ukraina

tu atleiski mums
Ukraina
kad esam maži
ir silpni
kad neturim
net naikintuvų
kad tik plyšta
iš skausmo
širdis
kad tik rankom
uždengti dangų
vis bandau
per juodas naktis
o ryte pajuntu
prieš aušrą
kad guliu
užsidengęs akis
kad tik žodis
yra mano ginklas
bet dabar jau
ne laikas jam
bejėgystėje
savo mirštu
ir pažvelgt
į akis bijau
jei gali
man atleisk
Ukraina
kad apleidžiu
tave kaip visi
kad paslėpęs
galvą į smėlį:
nematyt
negirdėk
nemąstyt
tu atleiski mums
Ukraina
kad šį rytą
pabudom
gyvi
o tavo
gražiausi
sūnūs
užsiklojo
pilka smiltim
tu atleiski
man Ukraina
tu atleisk jeigu
gali
aš išeičiau
pėsčias
į Kijevą
kad numirčiau
kartu su tavim
2022 03 09

Karo moterys
1
šitaip
dega žemė
po kojom
šitaip
žūsta
vaikai maži
šitaip
moterys
paima ginklą
ir išeina
iš meilės
žudyt

2
pantera
ji tigrė
ji liūtė
ji gina
savo vaikus
ji nemoka
žudyti
bet žudo
už sudegintus
savo namus

  1. rusų kareiviui
    tu sakei
    ją nušovei
    tikriausiai
    tu matei
    ją kraujo
    klane
    o ji kelias
    ji eina
    ir šaudo
    ir po dvidešimt
    metų
    ji eis į tave
    ir geriau
    tau nuspausti gaiduką
    ir į tamsą panirti staiga
    kur tu eitum
    ir kur tu bebūtum
    ji vis tiek pasivys
    tave
    2022 02 13

Šimtas devyni tušti
vežimėliai

1
mane paprasčiausiai
sušaudė
bet šiandien man nieko
neskauda
šiandien nenoriu verkti
ir nebaisu visai– – –
mane tik skeveldros suvarpė
aštrios ir šaltos-
skeveldros– – –
mane ugnimi sudegino
kartu su visais– – –
dabar jiems nereikia vietos
dabar jie nenori žaisti
guli dabar susiglaudę
Dievui po širdimi

2
kulkos
paleistos
grįžta
raketos
paleistos
grįžta
kai dangų
delniukais
uždengia
laisvės
maži
angelai

  1. rusų išgamai
    tai kūdikių kraujas rėkia
    sudegina žmogžudžio sielą
    ir lieka šalti pelenai
    o tu atgal sugrįžti nori
    gyvas sugrįžti nori
    laikas išgydo viską
    viskas sakai praeis
    kaip moterį savo mylėsi
    kaip savo vaikus auginsi
    kaip glostysi plaukus
    ir veidą
    pirštais nuo kraujo
    lipniais
    2022 03 20

Prezidentas

1
Viešpatie
ar žinai
kaip sunku
kai išduoda
tave
šypsotis
kai išduoda
tave
mylėti
Viešpatie
ar žinai
kaip sunku
diena po dienos
naktis po nakties
mirtis po mirties
kol dar yra vilties
ir gyslomis
teka
kraujas

2
tarytum būtum
už stiklo
kalbi o niekas
negirdi
bandai prisibelsti
neįsileidžia
tik linkčioja
galva
viskas gerai
drauguži
užsuk kitą kartą
kai būsi
matai lieka durys
pravertos
o virš Kijevo
bombos krenta
2022 03 24

v
sudaužytas ąsotis
jo šukės
lyg išgaląsti peiliai
atskrenda kruvinas
vėjas nuo jūros
ir balsas
raudonų aguonų puokštę
laikai prie krūtinės
prispaudęs
ašara krenta
į žolę
ir gaudžia

v
va vėl kažkas
prisidegs cigaretę
senam apkase
snaiperis virpteli
atlošęs galvą
ir lekia kulka
kuri pasivys
ir po daugelio metų
sniegenos žiedui
pražydus sniege

v
susitikti
tave norėjau
gatvėje, kurioje
taip seniai nebuvau
o gal iš viso
čia nesu buvęs
tavo veido vaiduoklis
ir vėl pro mane
manęs neužkliūdamas
tavo žodžiai
į sakinius nesusijungia
tavo žvilgsnis
persekioja mane
lyg aksominės sutemos