Mūsų sveikata

Kalba medikai: žinojimas išsaugo gyvenimą

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, per kurį vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata. Pasak gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, kalbėti apie prostatos vėžį būtina, nes tik taip pavyks paskatinti kuo daugiau vyrų dalyvauti prevencinėje programoje ir sumažinti mirštamumą nuo šios ligos.

Esame pavyzdys kitoms šalims

Pradėjęs pokalbį apie prostatos vėžio situaciją Lietuvoje, doc. dr. A. Patašius pabrėžia, kad mūsų šalis yra vienintelė, nuo 2006 m. vykdanti prostatos vėžio prevencinę programą. „Mūsų turima patirtis yra neįkainojama, nes profilaktinė organizuota patikra dėl prostatos vėžio Lietuvoje yra įprastinė praktika, priešingai nei kitose Europos šalyse. Kitos valstybės remiasi mūsų tyrimų įžvalgomis, kurios liečia ne tik organizacinius profilaktinės programos aspektus, bet ir vyrų, dalyvaujančių tokioje programoje, lūkesčius ir jų gyvenimo kokybę“, – sako gydytojas urologas.

Pasak specialisto, kai kitos šalys tik pradeda diegti prevencinę vėžio patikrą, ima spręsti daugybę įvairiausių kylančių klausimų, Lietuvoje tai po truputį tampa įprasta praktika. „Mes šioje srityje turime įdirbį, todėl ilgainiui pacientai prostatos vėžio prevencinę programą priims kaip duotybę, reguliariai joje dalyvaus. Taigi tikėtina, kad sergamumas nebedidės (jis, beje, beveik panašus nuo 2009 metų), o mirštamumas mažės, nes gydymo galimybės išties labai geros: neišplitusiam vėžiui (pirmos–antros stadijos) – chirurgija ir spindulinė terapija, o išplitusiam irgi turime daugybę būdų, tikrai nėra kuo skųstis, – pasakoja doc. dr. A. Patašius. – Apskritai norėčiau pasidžiaugti, kad 95 proc. prostatos vėžio atvejų yra atrasti vykdant prevencinę programą, bent kartą joje yra dalyvavę 70 proc. visų Lietuvos vyrų. Turėčiau pastebėti ir tai, kad per dešimtmetį įvyko prostatos vėžio stadijų migracija – aptinkame ne trečią–ketvirtą, bet pirmą–antrą. Situacija Lietuvoje tikrai labai nebloga.“

Vyrų požiūris keičiasi

Ilgą laiką prevencinė prostatos vėžio programa Lietuvoje buvo apipinta įvairiausiomis baimėmis ir mitais. Retas vyras ryždavosi peržengti gydytojo kabineto slenkstį, ypač tas, kuris nejaučia jokių simptomų. Tačiau per visus programos vykdymo metus situacija labai pakito. Pasak doc. dr. A. Patašiaus, pokyčiai tikrai geri ir išties dideli. „Tam nemažai įtakos turi didėjantis visuomenės informuotumas ir, žinoma, tai, kad užaugo nauja karta, kuri matė ne visai gerus senelių, tėvų, kitų vyresnių giminaičių pavyzdžius. Ne vienas pasitikrinti ateina anksčiau, nei jam priklauso pagal prevencinę prostatos vėžio programą, – sako gydytojas urologas. – Tai rodo, kad žmonių išprusimas, rūpinimasis savo sveikata tikrai išaugęs. Daugelis jau supranta prevencinių programų naudą, laiku kreipiasi į medikus, ieško pagalbos. Na, o gydytojų ir valstybės vadovų pareiga bei užduotis pasiekti tuos, kurie pasitikrinti niekada neateina – tuos 30 proc., kuriems vis dar stinga suinteresuotumo sveikata ir rūpinimosi savimi įgūdžių.“

Nepabijoti išsitirti, anot gydytojo urologo, gyvybiškai svarbu. Tik laiku diagnozavus ligą, galima ją stebėti ir net sustabdyti. „Šiandien ne tik įmanoma pagauti ligą ankstyvoje stadijoje, bet net ir išplitusį vėžį gydyti inovatyviais būdais. Jei anksčiau toks pacientas išgyvendavo iki dvejų metų, tai šiandien – net iki dešimties“, – pozityviai nuteikia gydytojas urologas.

Būtina atsikratyti stigmų

Įvairių mitų, nepagrįstų baimių, stigmų apie prostatos vėžį visuomenėje vis dar gausu. Gydytojas sako, kad jų atsikratyti galima didinant žmonių informuotumą apie šią onkologinę ligą ir jos gydymą. „Viena pagrindinių baimių yra ta, kad po prostatos vėžio gydymo pacientas praras lytinį pajėgumą. Šiandien tai galiu vadinti mitu, nes esame taip toli technologiškai pažengę, kad gydyti prostatos vėžį galime beveik be jokių liekamųjų reiškinių, – pasakoja doc. dr. A. Patašius. – Kuo jaunesni vyrai kreipsis (kalbu apie tuos, kuriems skirta prevencinė programa: nuo 50 metų arba nuo 45-erių, jei šia liga sirgo tėvas arba brolis), tuo lengviau ištvers gydymą, jeigu jo prireiks, turės didesnę tikimybę nesusidurti su liekamaisiais reiškiniais.“

Kalbėdamas apie dėl gydymo susilpnėjusią erekciją, gydytojas pabrėžia, kad tai patiria tik iki 10–15 proc. pacientų ir dažniausiai tai būna susiję su labiau pažengusia liga. Tačiau, pasak doc. dr. A. Patašiaus, šiandien yra vaistų, implantų, grąžinančių lytinį pajėgumą. „Blogiausia, kad vyrai kenčia tyliai: nei artimiesiems, nei medikams nepasako, su kokiomis problemomis ir negalavimais susiduria. Pavyzdžiui, mano praktikoje dažnai būna atvejų, kad pacientas neprisipažįsta po gydymo nesulaikantis šlapimo. Gaila, kad žmogus taip kankinasi, nes šiandien yra išsprendžiama beveik viskas.“

Pasak specialisto, dar vienas aspektas, dėl ko vyrai nesikreipia į gydytojus – gėdos jausmas. Deja, jo lietuviams, šaltiems šiauriečiams, vis dar nepavyksta atsikratyti:  „Nors skirstyti nesinori, bet matau, kad atvykti pas gydytoją pasitikrinti dažniausiai nedrįsta atokesnių rajonų gyventojai. Todėl visada sakau, kad kiekviena liga nėra tik vieno žmogaus liga. Skatinu moteris rūpintis savo vyrais, o vyrus – savo moterimis.“

Liga apie save nepraneša

Dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio programoje turėtų kiekvienas vyras, nes laukti, kol organizmas atsiųs kokį nors ženklą, nederėtų – ši liga apie save praneša tik tada, kai jau būna per vėlu. „Vienintelis visuotinai priimtas prostatos vėžio simptomas yra kaulų skausmas, – sako doc. dr. A. Patašius. – Tačiau tada būna per vėlu, dažniausiai nustatomas po visą organizmą išplitęs vėžys ir gydymas norimų rezultatų neduoda. Neretai žmonės galvoja, kad šlapinimosi sutrikimai taip pat signalizuoja prostatos vėžį, tačiau taip nėra. Šis simptomas dažniausiai rodo gerybinę ligą. Vis dėlto geriau ateiti ir pasitikrinti, nei neateiti ir paskui gailėtis. Prevencinės prostatos vėžio programos naudingumas ir yra tas, kad patikriname tuos žmones, kurie nejaučia jokių simptomų, ir galime pagauti dar neišplitusią ligą.“

Dažnas pacientas gydytojo teiraujasi, kas galėjo lemti susirgimą. Tikslaus atsakymo, pasak specialisto, tikrai nėra, nes įtaką mūsų sveikatai daro begalė aplinkos veiksnių. „Egzistuoja ne viena rekomendacija, kaip sumažinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Mano galva, reikėtų laikytis bent trijų pagrindinių – nerūkyti, būti fiziškai aktyviam ir vartoti pakankamai skysčių. Maistas? Žinoma, įvairus, bet labai naudingos termiškai apdorotos raudonos daržovės – paprikos, pomidorai ir kitos. Taip pat būtina kontroliuoti vitamino D koncentraciją, ypač mūsų platumos gyventojams“, – kaip pasirūpinti sveikata pasakoja gydytojas urologas.

Ir nors momentinio pagerėjimo, pasak doc. dr. A. Patašiaus, pakeitę mitybą, nepajusime, maisto įtaka mūsų sveikatai bei savijautai yra milžiniška, – ilgainiui tikrai pamatysime tokio gyvenimo būdo naudą.

Dalyvauti verta

Minint kovos su prostatos vėžiu mėnesį, ligonių kasos ragina vyrus pasirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje. Jos tikslas – laiku diagnozuoti ligą arba net užkirsti jai kelią.

Norint išsitirti pagal šią programą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis pacientą išsamiai supažindins su programa ir paskirs reikiamus tyrimus.

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Tačiau ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skirs nemokamus tyrimus ir prireikus išduos siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija