Mūsų gyvenimo spalvos

Atsargumo kaina

Vytautas Kazela

Po sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir kai kurių Rusijos užgrobtų teritorijų išlaisvinimo visiems atėjo palengvėjimas: karas baigiasi, ukrainiečiai laimės, tai yra tik laiko klausimas, ir mes vėl gyvensime bent jau taip, kaip gyvenome anksčiau. Tačiau paskutinių savaičių įvykiai rodo, kad tai tebuvo savęs apgaudinėjimas. Kare neįvyko nieko naujo. Reikės ilgai smaugti Rusiją, kol ji nusilps. Ji turi didelius gyvosios jėgos ir technikos resursus. Juolab kad sankcijos Rusijai kol kas atrodo juokingai. Naujausiais duomenimis, iš Rusijos pasitraukė tik šiek tiek daugiau nei 8 proc. Vakarų verslo. Netgi kai kurie Lietuvos verslininkai Rusijoje nenutraukė savo veiklos. Ir todėl nenuostabu, kad Maskvoje kalbinami rusai sako, jog nejaučia karo ir sankcijų pasekmių. Todėl kare nesimato jokios pabaigos. Rusijos kariuomenė, kad ir labai lėtai, juda pirmyn, metras po metro rydama Ukrainos teritorijas.

Vis garsesnės tampa kalbos apie naują didelį Rusijos puolimą pavasarį, o gal net ir anksčiau. Niekam ne paslaptis, kad Rusija telkia kariuomenę net ir Baltarusijoje. Tai greičiausiai bus nauja kryptis, iš kurios bus puolama Ukraina, o Lietuva taps pafrontės valstybe. Nors tai ir akivaizdu, tačiau kol kas tai nedidina Vakarų vienybės. Taip, Ukrainai tiekiama ginkluotė, bet jos ne tik per mažai – ji nėra tokia, kokios šiandien reikia Ukrainai. Kai skaitote apie milijoninę Vakarų pagalbą Ukrainai, atkreipkite dėmesį į vieną niuansą: visa tiekiama ginkluotė yra gynybinė. Pabrėžiu: gynybinė, o ne puolamoji.

Tęsinį skaitykite 2023 01 25 „Utenyje“