Utenai, miestui, išauginusiam ir mane, miestui švenčiančiam gimtadienį.
×
Kai kloniuos rūkas nugula, kai švinta,
O saulė ant kalvų jau šildo spinduliais,
Einu aš tavo gatvėm kartą kažkelintą,
Einu daug kartų vaikščiotais keliais.
Po tavo tiltais gurga, teka upės,
Nuo karščio atsigauti kviečia tavo ežerai,
Čia smėlio dėžėse vaikai sutūpę…
Visiems čia gera, čia ir tau gerai.
Čia visos mūsų viltys, mūsų dienos,
Čia mūsų juokas, meilė ir daina…
Čia mūsų daug, čia negalėčiau būti vienas,
Čia tavo, mano, mūsų Utena.
