Genovaitė ŠNUROVA
Televizoriaus, galima sakyti, nežiūriu. Na, kartais žinias. Pastaruoju metu ir jų nežiūriu, nes pripasakoja tokių baisenybių, jog naktį košmarai sapnuojasi. Bet man draugės papasakoja, kad mano biologinis tėvas dažnai šmėžuoja ekrane, kalba žmonėms apie šeimą, moralines vertybes, kurios esą yra gyvenimo pagrindas.
Nežinau nei kuo, nei kur jis šiuo metu dirba. Žinau tik tiek, kad internete yra viešai paskelbta jo biografija. Grafoje „vaikai“ nurodyta tik sūnus Andrius. Manęs ten nėra. Aš jo gyvenime neegzistuoju, nors esu jo dukra. Tiesa, nesantuokinė…
Prieš keletą dienų pažįstama moteris man pasakė, kad mano biologinis tėvas pretenduoja į kažkokias aukštas pareigas. Nežinau kokias, man neįdomu. Tik toji moteris kalbina mane kreiptis į žiniasklaidą ir papasakoti savo istoriją. Neva tegul visuomenė žino, kokias vertybes deklaruoja kai kurie žmonės ir kaip gyvena realybėje. Neketinu to daryti. Ne dėl jo, suprantama, o dėl savęs. Ir dėl mamos. Kam dabar viešinti prieš beveik 30 metų buvusią jų meilės istoriją…
Tęsinį skaitykite 2020 09 19 „Utenyje“