Jonas Vaiškūnas
Vakarais kulminuos įspūdingiausios žiemos žvaigždės
Vasario vakarais virš pietų horizonto švytės įspūdingiausių žiemos žvaigždynų telkinys ir ryškiausių planetų trijulė: Marsas, Jupiteris ir Venera-Vakarinė. Žvilgsnį trauks Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (plejadžių) ir hiadų žvaigždžių spiečiais ir greta jų švytinčia rausvąja Marso planeta. Žemiau Tauro – išraiškingieji Šienpjoviai (Orionas), išsiskiriantys savo trimis, viena greta kitos išsirikiavusiomis panašaus ryškio žvaigždėmis. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių, Mažojo Šuns žvaigždyne, žibės ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus. Palei zenitą švytės Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite spindės Persėjas. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių švytės Dvynių žvaigždynas su ryškiausia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora. Vakarų horizonto link besileidžiančius neryškius Žuvų ir Vandenio žvaigždynus rodys patys ryškiausi Vasario dangaus šviesuliai – Jupiteris ir Venera-Vakarinė.
Ryškiausiai švytės Vakarinė
ir Jupiteris
Ryškioji Venera-Vakarinė už vakarų horizonto nyrančiame Vandenio žvaigždyne išryškės dar vakaro žaroje. Vasario 27 d. ji persislinks į Žuvų žvaigždyną ir iš apačios prisiartins prie jai ryškumu gerokai nusileidžiančio Jupiterio. Veneros ryškis bus beveik -4, o Jupiterio – -2. Arčiausiai susiglaudusią šią planetų porelę matysime kovo 1–2 d. vakarais.
Vasario 22 d. tarp Jupiterio ir Veneros įsispraus jauno Mėnulio pjautuvas. Vasario 23 d. Mėnulis pakils aukščiau ir su Jupiteriu bei Vakarine sudarys gražią viena paskui kitą sekančių šviesulių vorą.
Marsas visą naktį spindės Tauro žvaigždyne – dešiniajame dangiškojo Jaučio Rage. Vasario 27–28 d. pro jį praslinks Mėnulio pusmėnulis.
Saturno ir Merkurijaus vasarį nematysime. Jie skendės Saulės spinduliuose.
Kometa C/2022 E3 (ZTF)
atsisveikins
Slaptingiausias sausio mėnesio dangaus šviesulys – tolimojo kosmoso viešnia kometa C/2022 E3 (ZTF), vasario pradžioje pasiekusi plika akimi matomo šviesulio ryškį, dabar skrieja atgal į į neaprėpiamus kosminius tolius.
Astronomų skaičiavimai rodo, kad ši kometa pro Saulę jau buvo praskriejusi prieš 50 000 metų, tačiau po dabartinio pasirodymo ji galės pasirodyti tik po daugelio milijonų metų arba negrįžti niekada.
Ir nors apniukęs sausio – vasario dangus daugumai vis tik neleido šios kosminės viešnios pamatyti, tai, pasitelkus lauko žiūronus ar nedidelį teleskopą, ją iki vasario pabaigos visą naktį dar bus galima susirasti Tauro žvaigždyne. Tikslią kometos padėtį tarp žvaigždžių galima nustatyti pagal virtualų žvaigždėlapį: http://bit.ly/3YI3fht
O jeigu vasario dangų tebedengs debesys, tai kometa galima pasigrožėti ir per internetinę „Cosmosapiens“ tiesioginę transliaciją: bit.ly/3jIqGIq