Aktualijos

Tų dienų atmintis gyva

1991 metų sausio įvykių dalyvio liudijimas

Alvydas Malinauskas

Vilniuje 1991 m. sausio 11 d. per radijo tašką išgirdau pranešimą, kad prie Spaudos rūmų reikalinga pagalba, nes sovietų kareiviai nori užimti pastatą. Tuo metu dirbau Žemės ūkio ministerijoje, Mokslo ir mokymo departamente, ir skambinau į žemės ūkio mokyklas, jaunųjų ūkininkų ratelius, ragindamas atvykti į Vilnių prie Aukščiausiosios Tarybos. Pasakiau savo bendradarbiams, kad aš pats vykstu prie Spaudos rūmų.

Spaudos rūmų link važiavau troleibusu. Dar neprivažiavus, troleibusą aplenkė tankai. Kai troleibusas sustojo ir išlaipino mus, nubėgau prie Spaudos rūmų. Ten jau buvo privažiavę tankų ir kariškų mašinų. Žmonių būrys, tarp jų ir aš, stovėjome priešais tanką, kalbėjomės. Kai tankas pradėjo sukinėti vamzdį, žmonės atsitraukė per vamzdžio atstumą. Vienam vaikinui pasakiau, kad būtų gerai kokį akmenį ar kažką įmesti į vamzdžio vidų. Tas vaikinas prasitarė, kad ir jis pagalvojęs tą patį, tik kad nieko nėra ant asfalto. Galvoju, reikia atnešti sušalusios žemės grumstų. Šalia buvo pievelė, per kurią važiavo tankas, išvažinėta vikšrų ir nusėta susmulkinta žeme. Žengiau du žingsnius. Tuo metu tankas iššovė. Aš nesupratau, kaip parpuoliau ant kelių, gal šūvio banga mane partrenkė. Negi išsigandau? Kokia gėda pasidarė – kaip aš, toks stiprus ir tvirtas, galėjau parkristi. Nuo trenksmo apkurtau. Kai atsistojau, pajutau, kad kojos užtirpusios. Nuo pirštų galiukų iki kelių badė kaip su adatomis, bet skausmo nejutau. Galėjau eiti. Kaip dabar pažiūrėsiu į akis tiems žmonėms, kurie stovėjo preš tanką, dar bailiu palaikys…

Tęsinį skaitykite 2023 01 11 „Utenyje“