Aktualijos

Mažosios kultūros sostinės simbolinę ugnį iš Dusetų perėmė Tauragnai

Atsisveikinimas Dusetose

Vilija VISOCKIENĖ. 2020 m. sausio 3 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje įvyko iškilmingas mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2019 simbolio perdavimas Tauragnams bei leidinio „Dusetos. Seniau ir dabar“ pristatymas.
Šventę pradėjo vedėja Laima Gorpinič: „Būkit pasveikinti, mielieji, susirinkę į tokią gražią popietę. Šie metai mums buvo ypatingi – Dusetos tapo mažąja kultūros sostine. Tai neeilinis įvykis, padėjęs suburti nemažai bendraminčių, kuriant įdomias veiklas, įspūdingus renginius, puoselėjant ir gražinant mūsų miestą.
Džiaugiamės gavę neįkainojamą patirtį, kuri mums padovanojo daug nepakartojamų įspūdžių, leidžiančių dar labiau didžiuotis Dusetomis ne tik mums vietiniams, bet ir čia apsilankiusiems. juk Dusetos nuo seno garsėja puoselėjamomis tradicijomis – žirgų lenktynėmis, poledine žvejyba, sporto ir kultūros renginiais, taip pat iškiliais menininkais, poetais, rašytojais.
Gražiai ir teisingai yra pasakęs mūsų kraštietis, kultūros istorikas, svariai prisidėjęs prie šių metų renginių – Aurimas Švedas: „Nors esame ir Mažoji kultūros sostinė – tačiau tai reiškia labai daug, visų pirma, mums patiems. Tai yra patvirtinimas, kad esame, kad kažką darome, kad nors kartais išsibarstome po įvairius miestus ir įvairias šalis, bet vis tiek esame kartu. Kai buvimo kartu jausmas mumyse yra, mes galim daug padaryti ir tai yra puikiausias jausmas!“
Vedėjos žodžių klausėmės, ekrane stebėdami skaidres, kuriose išsamiai atsispindėjo visi 2019 metų renginiai, vykę su kultūros sostinės vėliava. O jų būta tikrai daug ir labai įvairių. paminėsiu tik keletą – Kultūros centro Dusetų dailės galerijos vykdytas tarptautinis meno projektas „AMuSE“; įspūdinga Dusetų kraštiečių šventė, prie kurios organizavimo ypač daug prisidėjo žymūs kraštiečiai Dalius Abaris, Aurimas Švedas; Sakartvelo diena, kurią surengė naujai įsikūręs Dusetų kultūros fondas (vad. Lina Brogaitė-Kažemėkienė); pristatyta poeto, „Utenio“ ir „Dusetų“ laikraščių redaktoriaus Vytauto Kazelos poezijos knyga „Alyvmedžiai“; Visagino kultūros centro kolektyvų tautinių dainų ir šokių festivalis; teatro festivalis „Kaukadienis Dusetose“; Lietuvos neįgaliųjų draugijų meno mėgėjų kolektyvų renginys „Vilties paukštė“; įvairios dailės ir fotografijos parodos Dusetų dailės galerijoje, tarp jų ir tarptautinės, bei kiti ne mažiau įdomūs, originalūs renginiai ir šventės.
Ekrane visą vakarą švietė ir simbolinis Dusetų kultūros sostinės logotipas, kurio autorius – dailininkas, pedagogas, Dusetų krašto garbės pilietis Romualdas Pučekas. Stilizuotas ženklas primena aukštaitiškos architektūros namo stogą, po kuriuo darniai sugyvena įvairios bendruomenės. Šis simbolis gražiai prigijo ir tapo neatsiejama Dusetų miesto įvaizdžio dalimi.
Koncertinė šventės dalis prasidėjo jausmingu ir smagiu Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kolektyvų – moterų ansamblio „Svaja“ (vad. Margarita Simokaitytė) ir liaudiškos muzikos kolektyvo „Du sietai“ (vad. Sigita Gudonienė) pasirodymu.
Renginio pradžioje buvo pristatytas neseniai išleistas albumas „Dusetos. Seniau ir dabar.“
Apie jį plačiau papasakojo albumo iniciatorė, sudarytoja ir maketuotoja Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kultūrinės veiklos vadybininkė Rima Simanavičienė: „Albumo „Dusetos. Seniau ir dabar“ idėjos kontūrai išryškėjo 2003-ųjų rudenį Dusetų dailės galerijoje surengus tokio paties pavadinimo parodą, kurioje buvo eksponuotos Dusetų Kazimiero Būgos vidurinės mokyklos muziejaus, Šaulių sąjungos archyvų, taip pat asmeninės Dusetų gyventojų ir fotomenininkų – Algirdo Kairio, Genadijaus Kovaliovo, Normantės Ribokaitės, Alvydo Stausko – fotografijos. Paroda susilaukė didelio susidomėjimo. Po šios parodos ilgai brandinau fotografijų albumo idėją, tuo pat metu toliau ieškodama vaizdų, galinčių praturtinti būsimą knygą naujais pasakojimais apie Dusetas ir šio miesto žmones.“
Laimėjus projektą, knygos leidybai dalinį finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba. Nuotraukas neatlygintai pateikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir privatūs asmenys, kuriems albumo sudarytoja nuoširdžiai dėkojo. Gaila, nemaža dalis tų žmonių jau mirę, o su jais prarasta ir didelė istorinės atminties dalis. R. Simanavičienė taip pat paminėjo, kad Lietuvos archyve dar saugoma nemažai įdomių nuotraukų su Dusetų vaizdais, tad kas žino, gal kada nors išvysime ir antrą albumo dalį. Kad toks leidinys labai reikalingas, rodo didelis žmonių susidomėjimas – knyga dusetiškių ypač perkama.
R. Simanavičienės pasakojimą papildė ekrane rodomos skaidrės iš albumo ir istoriko A. Švedo tekstas: „Dėl fotografijų albumo „Dusetos. Seniau ir dabar“ mažo miestelio, įsikūrusio šalia Sartų ežero, bei jo gyventojų istorija atsiskleidžia mums kaip šalis, į kurią jau nebeįmanoma sugrįžti, tačiau norisi keliauti jos link. Lietuvos Respublikos epocha, Antrasis pasaulinis karas, sovietmetis ir šiuose skirtinguose pasauliuose gyvenę žmonės iš įvairių juodai baltų fotografijų mums pasakoja įstabias istorijas apie savo būtį ir buitį, rūpesčius, darbus, šventes. Pasakodami jie žvelgia į mus, pozuoja, šypsosi, susirūpinę vaikšto Dusetų gatvėmis. (…)
Tačiau fotografijų albumas kalba ne tik apie būtąjį laiką. Dusetų miesto ir jo gyventojų šiandieną liudija sodriomis įvairių metų laikų spalvomis pulsuojančios fotografijos, kurių didžioji dalis buvo padarytos jau XXI amžiuje. Jos yra bene geriausias pavyzdys, jog įmanomas praeities ir dabarties dialogas, taip pat ir viltingas tikėjimas, jog Dusetų miesto bei jo gyventojų pasakojimas tęsiasi.“
Po knygos pristatymo scenoje pasirodė svečių muzikiniai kolektyvai. Keletą dainų atliko Gabrielė Pimpytė iš Visagino, jai pritarė gitaristai Vladislav Pilypov ir Serafim Zolin (mokytoja Vita Pimpienė). Merginos skambus balsas ir talentas sukėlė audringas ovacijas. Ne mažiau šiltai sutiktos ir Užpalių ansamblietės – Valė Vaškelienė, Ramunė Žemaitienė, Nijolė Staponienė ir jų vadovė Nijolė Navikienė.
Iškilmingą sveikinimų dalį pradėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. Jis perdavė Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo sveikinimą Dusetų gyventojams ir linkėjimą sėkmingų metų bei sveikatos.
„Praėjusieji metai buvo audringi metai mums, dusetiškiams, ir tai labiausiai susiję su kultūros sostinės titulo suteikimu, man pačiam dalyvaujant ir inicijuojant tos idėjos kelią į Dusetas. Džiaugiuosi, kad visa tai pasiteisino su kaupu“, – kalbėjo administracijos direktorius ir pabrėžė, jog būtent kultūros sostinės titulas lėmė, kad Dusetas savo pirmai darbinei išvykai kultūros ir švietimo klausimais į Lietuvos provinciją pasirinko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, pademonstravęs Lietuvai, kad Dusetose yra stiprus kultūros ir švietimo židinys.
B. Sakalauskas pasveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorių dailininką Alvydą Stauską, kuris 2019 m. Lietuvos kultūros centrų asociacijos buvo apdovanotas „Auksiniu feniksu“ kaip geriausias Metų kultūros ir meno kūrėjas. Beje, Kultūros centras Dusetų dailės galerija 2019 m. taip pat išrinktas vienu geriausių Lietuvos kultūros centrų.
„Ir šie metai bus įdomūs savo neeiliniais renginiais – Dusetų dailės galerija švęs 25-metį, Dusetos minės 500 metų jubiliejų“, – netolimos ateities perspektyvas akcentavo B. Sakalauskas ir renginio svečiams įteikė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos išleistą kalendorių „Zarasų kraštas“ su rajono fotografų nuotraukomis.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas sveikino visus susirinkusius su prasidėjusiais Naujaisiais metais, linkėjo Dievo palaimos ir stiprybės, džiaugėsi, kad dusetiškių renginiai pakelia žmogų nuo kasdienybės, veda bendrystės, draugystės ir suartėjimo keliu, ragino nepamiršti vieniems kitų, negailėti dėmesio šalia esančiam, nešti viltį. „Ir neužmikite ant laurų!“ – linksmai savo kalbą užbaigė gerb. klebonas kan. S. Krumpliauskas.
Dusetų seniūnas Saulius Kėblys nuoširdžiai sveikino kolegas, kurių laukia įdomus, tačiau ir įtemptas darbas organizuojant įvairius renginius: „Panašūs mūsų miesteliai savo istorija, savo gerais darbais. Alvydas Danauskas jau 20 metų sėkmingai dirba Tauragnų seniūnu, tad linkiu ir jam, ir visiems tauragniškiams geros kloties, organizuojant kultūros sostinės metams skirtus renginius. Dėkoju Dusetų seniūnijos visuomeninėms ir privačioms, švietimo ir kultūros organizacijoms, visiems jose dirbantiems žmonėms, taip pat mūsų gerb. klebonui kan. S. Krumpliauskui už nuoširdų, atsakingą dalyvavimą visuose renginiuose.“
Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkos pirmininkė Aldona Žiliukienė, kuriai praeiti metai buvo darbingai įtempti, kupini pačių įvairiausių iššūkių, pasidžiaugė savo krašto žmonėmis: „Patys gražiausi miškai auga tėviškėje, patys geriausi žmonės gyvena tėviškėje, o patys prasmingiausi darbai atliekami čia, gimtajame krašte. Nuo savosios žemės, nuo gimtųjų laukų ir prasideda didysis kelias į gyvenimą.“
Dusetiškius sveikino ir 2018 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės atstovai – Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas ir bendruomenės pirmininkė Vida Juškienė: „Prieš metus, perduodami šį simbolį, džiaugėmės, kad perduodame jį būtent jums, nes žinom, kokia gili jūsų krašto istorija ir kokie tos istorijos dvasioje užaugę šiame krašte žmonės čia gyvena, – darbštūs ir nuoširdūs. Linkime, kad jūs taptumėt ir Aukštaitijos kultūros sostine!“
Tauragnams šie metai tikrai bus išskirtiniai! „2020 metai paskelbti garsios tauragniškės habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Šmaikštumu pasižymėjusi E. Šimkūnaitė yra sakiusi: „Jei eini per Vilnių ar per Kauną, tai eini per kaimą, bet jei eini per Tauragnus, tai eini per miestą!“ – prisiminė žymiosios kraštietės garsų posakį Tauragnų seniūnas A. Danauskas ir bendruomenės pirmininkė Danguolė Trimonienė. Jie šventės organizatoriams padovanojo kalendorių, skirtą E. Šimkūnaitei, ir žinomo gamtos fotografo Jono Danausko nuotrauką su Tauragnų ežero vaizdu iš paukščio skrydžio, palinkėdami gražaus bendradarbiavimo.
„Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulas tikrai garbingas ir labai įpareigojantis. Aš neabejoju, kad dusetiškiai puikiausiai žino šio titulo skonį, jo rūpesčius, sužinosime visa tai ir mes. Labiausiai mane džiugina, kad šis garbingas titulas prisidės prie Tauragnų ir Dusetų draugystės“, – kalbėjo A. Danauskas. Beje, Tauragnus ir Dusetas simboliškai jungia ir ypatingi ežerai – tarp didžiausių ežerų minimi Sartai ir Lietuvoje giliausias Tauragnas.
Vakaro kulminacija tapo Aukuro, simbolizuojančio kultūros židinį, perdavimas Tauragnų bendruomenės nariams. Ši ugnis dabar švies Tauragnuose, tačiau „visai nesvarbu, kad metai, kai oficialiai buvom vadinami mažąja kultūros sostine, jau praėjo. Mes nesustosime judėję į priekį. Mes kursime naujas idėjas, išsikelsime naujus tikslus ir priimsime naujus iššūkius. Mes stengsimės burti ir stiprinti bendruomeniškumą. Kursime ir įgyvendinsime kultūrinius renginius bei veiklas. Džiaugiamės kartu su jumis, mieli tauragniečiai. Linkime didžiulės kūrybinės sėkmės, kantrybės, sveikatos, gerų emocijų ir, žinoma, darbingų metų!“– kalbėjo L. Gorpinič.
Po ceremonijos klausėmės Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus kapelos „Tauragna“ (vad. Vilma Valienė) nuotaikingo pasirodymo.
Šventės pabaigoje buvo pagerbti įvairių institucijų ir įstaigų atstovai bei asmenys, kurie savo laiku ir darbu, kūrybiškumu, idėjomis ar asmeninėmis lėšomis visus metus rėmė renginius, projektus, dalyvavo įvairiose veiklose. Jiems A. Žiliukienė įteikė padėkas, gėlių, laikraščio „Dusetos“ prenumeratą. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius A. Stauskas pasveikino bendruomenės pirmininkę šio ir kitų projektų vadovę A. Žiliukienę, linkėdamas jai sėkmės darbuose, sveikatos. A. Žiliukienė įvardijo Kultūros centro Dusetų dailės galeriją kaip antruosius savo namus, kuriuose visuomet randa palaikymą ir pagalbą projektinėms veikloms, nuoširdžiai padėkojo visiems čia dirbantiems žmonėms.
Renginio pabaigoje nuskambėjo naujuoju Dusetų himnu vadinamas kūrinys „Sartų žuvėdra“, kurį atliko šios dainos autorė M. Simokaitytė.
Rėmėjai lėšomis: UAB „Raseinių grūdai“, Zarasų rajono savivaldybė, Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Vytautas Žiliukas.
Rėmėjai: Vlada Pestinienė, UAB „Dusetų kepyklėlė“, Sartų ir Gražutės regioniniai parkai.
Informaciniai rėmėjai: „Utenis“, „Dusetos“, „Zarasų kraštas“.

Autorės nuotr.

Tauragnuose iškelta Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliava

Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas iškėlė Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą.


Rasa MILERYTĖ. Sausio 4-ąją tauro rago garsai sukvietė tauragniškius prie miestelio įkūrimą žyminčio akmens, šalia kurio iškilmingai iškelta vėliava, skelbianti, kad Tauragnai tapo 2020 metų Lietuvos mažąja kultūros sostine Utenos apskrityje. Prie akmens būriavosi ne tik Tauragnų gyventojai, bet ir svečiai iš Utenos bei Vilniaus.
Būti mažąja kultūros sostine – ne tik svarbus įvertinimas, bet ir didelis įpareigojimas. Tai reiškia, kad ištisus metus miestelis bus dėmesio centre, o bendruomenei teks daug ir atsakingai dirbti, kad pateisintų šį titulą. Nuo seniausių laikų tokie nedideli miesteliai kaip Tauragnai buvo kultūros židiniai. Mažosios kultūros sostinės titulas – įrodymas, kad miesteliai svariai prisideda prie visos šalies kultūrinio lauko auginimo.
Džiugią žinią oficialiai pranešė Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkė Danguolė Trimonienė, teigdama, jog šis garbingas titulas – visos bendruomenės nuopelnas.
Pradėjęs kristi lietus neišvaikė susirinkusiųjų – Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas iškilmingai iškėlė vėliavą.
„Tauragnai šiemet ypač pagerbti, – kalbėjo A. Danauskas. – Esam išskirti iš visos apskrities. Visus metus kiekvieną mėnesį Tauragnuose bus daug ir gražių švenčių. Tikiuosi, kad Tauragnai išryškės dar labiau nei iki šiol.“
Po iškilmingos ceremonijos Tauragnų kultūros centre įžiebta simbolinė ugnis, šildysianti tauragniškius ir miestelio svečius per visus metus vyksiančius renginius. O įdomių koncertų, susitikimų, spektaklių šiemet Tauragnuose tikrai netrūks. Susirinkusiuosius dar kartą pasveikino A. Danauskas ir D. Trimonienė, išreikšdami viltį, jog surėmę pečius tauragniškiai garbingai išlaikys Lietuvos mažosios kultūros centro titulą.
Po to vykęs operos solistų Liudo Mikalausko ir Egidijaus Bavikino koncertas priminė interaktyvią paskaitą apie Lietuvos muzikos istoriją. L. Mikalauskas ne tik džiugino dainomis, bet ir apžvelgė, kokias dainas lietuviai dainavo per pastaruosius šimtą metų – nuo valstybingumo atgavimo. Koncerte skambėjo Danieliaus Dolskio, Benjamino Gorbulskio, Kipro Petrausko, Miko Petrausko ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Charizmatiškajam L. Mikalauskui pavyko į koncertą įtraukti ir publiką – susirinkusieji dainas traukė kartu.
Vėliau sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis ir kiti svečiai.
Tauragniškiams 2020-ieji – ypatingi metai. Šie metai LR Seimo paskelbti iš Tauragnų kilusios dr. Eugenijos Šimkūnaitės metais.
V. Kazelos nuotr.