Vytautas Kazela
Nusprendęs rašyti apie savanorystės Bažnyčioje svarbą pagalvojau, kad tai, ko gero, visiškai nauja tema, kurios veikiausiai niekas nebus nagrinėjęs, ir bus labai sunku surasti žmogų, kuris galėtų šia tema kalbėti ir atsakyti į mano klausimus. Patarnavimas šv. Mišiose, giedojimas bažnyčios chore yra labiausiai žinomi ir matomi savanorystės pavyzdžiai. Todėl man būtų kur kas įdomesnė mažiau pažįstama sielovadinė pasauliečių savanorių veikla. Mintyse perbėgu Utenos dekanato kunigus, manau, kad jie visi galėtų kažką pasakyti šia tema, bet kas tai galėtų padaryti geriausiai, kas būtų tai labiausiai apmąstęs ir į tai įsigilinęs. Nežinau, kas mane sustabdo ties Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebono Andriaus Šukio pavarde. Skambinu kunigui Andriui ir išdėstęs viską klausiu, ar galėtume šia tema pasikalbėti. Kiek patylėjęs kunigas A. Šukys sako: „taip, galėtume. Savo baigiamajame teologijos licenciato darbe esu nagrinėjęs šią temą.“ Štai tau, žmogau, ir netikėk kasdienybėje vykstančiais stebuklais! Po poros dienų aptariame pagrindines mintis: dalijamės mokslinės disertacijos įžvalgomis.
Savanorystė parapijoje. Kas tai yra ir kokią vietą ji užima bažnytinės bendruomenės – parapijos – gyvenime? Ką pagaliau ji duoda pačiam savanoriaujančiam žmogui?
Savanorystė parapijoje (įvairus tarnysčių atlikimas) pasireiškia dalyvavimu Dievo kūryboje, kada laisvas ir intelektualus žmogus, gebantis dirbti, planuoti, apibrėžti prioritetus, skiria laiko krikščioniškajai tarnystei – sielovadai parapijoje. Toks stiprus iš Šventosios Dvasios kilęs santykis išryškina troškimą, talentus bei charizmas naudoti ne tik savo tikslams, bet ir bendruomenei. Ne tik darbas kaip pareiga, prievolė, pragyvenimo šaltinis, bet ir savanorystė žmogų, kaip asmenį, pakylėja į aukštesnį lygmenį – tarnauti, pagelbėti, įsipareigoti. Taip laisvės samprata išreiškiama ne egoistiniu, bet bendruomeniniu lygmeniu. Tarnystė parapijoje yra ir dieviškojo plano dalis, ir pareiga, išplaukianti iš Krikšto sakramento esmės. Toks suvokimas kildinamas iš žmogaus pašaukimo aspektų: dalyvavimas Dievo plane yra ir socialinių ryšių plėtotė, apimanti meilės, pagarbos ir visapusiškos tarnystės aspektus, – žmogus prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo ir palaikymo.
Tęsinį skaitykite 2022 08 24 „Utenyje“
