Aktualijos

Balandžio danguje – ryški Vakarinė, įspūdingi meteorai ir nenuspėjama kometa

Jonas vaiškūnas

Sietynas skelbs tikrąjį
pavasarį

Giedrais balandžio vakarais žvilgsnį ir toliau traukte trauks Tauro žvaigždynu keliaujanti ypatingai ryški Venera-Vakarinė. Iš kairės paskui ją seks ryškių žiemos žvaigždynų ratas: Šienpjoviai (Orionas), Didysis Šuo, Mažasis Šuo, Dvyniai. Aukščiau Vakarinės – Vežėjas ir neįprastoje padėtyje – aukštai virš galvos, pačiame zenite „riedančių“ Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždės.
Visą žiemą danguje svečiavęsis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinu žvaigždžių spiečiumi Sietynu palaipsniui glausis link vakarų horizonto, kol galų gale balandžio pabaigoje ištirps Saulės spinduliuose ir nepasirodys iki pat vidurvasario. Sietyno dingimas mūsų krašte nuo seno laikytas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Šiuo laiku švenčiama Jorės šventė (Jurginės), pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama orė, ruošiamasi pavasario sėjai.
Ryškiausiai žibės Venera ir Jupiteris
Venera-Vakarinė visą mėnesį kas vakarą vis ryškėdama žaižaruos tarp Tauro žvaigždžių. Balandžio 26 d. jaunas Mėnulio pjautuvas pasirodys kiek kairiau ir aukščiau Vakarinės – tarp žvaigždžių Tauro ragų. Balandžio 27 d. Vakarinė pasieks savo didžiausi šviesį ir žibės kaip -4,73 ryškio šviesulys.
Tartum paradui į vieną eilę išsirikiavę Marsas, Saturnas, Jupiteris patekės paryčiais neaukštai virš pietryčių horizonto: Marsas ir Saturnas Ožiaragio žvaigždyne, o šviesesnis už juos Jupiteris – Šaulyje. Balandžio 15–16 d. paryčiais dylantis Mėnulio pusmėnulis praslinks kiek žemiau po šia planetų trijule.
Merkurijus šį mėnesį skendės Saulės spinduliuose.

Dangų skros Lyridų meteorai
Šio mėnesio 16–25 dienomis reikšis Lyridų meteorų srautas, pasižymintis įspūdingais šviesias garų juostas paliekančiais meteorais. Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš 22 į 23 d.. Tuomet, esant palankioms sąlygoms, galima bus išvysti praskriejant iki 18 meteorų per valandą. Šiemet Lyridų meteorų stebėjimų netrikdys Mėnulio šviesa, nes bebaigęs sudilti Mėnulis glausis prie po horizontu esančios Saulės.
Atlaso kometa pasielgs
nenuspėjamai
Tarp balandžio žvaigždžių turint nedidelį teleskopą arba lauko žiūronus galima susirasti ir porą apie 8-to ryškio kometų. Viena iš jų pernai – atrastoji C/2019 Y4 (ATLAS) kometa – patraukė mokslininkų dėmesį netikėtai sparčiu ryškėjimu. Buvo spėjama, kad balandžio pabaigoje ji taps matoma plika akimi, o gegužės mėnesį galbūt sušvis taip ryškiai kaip Vakarinė, o kai kurios žiniasklaidos priemonės nesismulkindamos rėžė – net kaip Mėnulis… Tačiau naujausi duomenys rodo, kad kometos šviesis pradėjo mažėti. Neatmestina galimybė, kad kometa skilo į kelis gabalus ir veikiama Saulės spindulių gali subyrėti dar į smulkesnes daleles. Taigi, niekas negali atspėti, kas atsitiks su šia uodeguota tolimojo kosmoso viešnia jai artėjant prie Saulės.
Šią kometą 2019 m. gruodžio 28 d. atrado Havajų automatinė asteroidų stebėjimo sistema ATLAS (angl. Asteroid Terrestrial-impact Last Alert system), tad ir kometai suteiktas būtent šios sistemos santraukos vardas.