III. Apie dorybes,
aistras ir kovą su
aistromis
- Būna, kad, esant ramiam orui, vėjai judina tik jūros paviršių, sukeldami lengvą bangavimą, o kartais sukelia ir giluminį vandens judėjimą. Panašiai galima kalbėti ir apie tamsos vėjus, nes aistringiems žmonėms jie išjudina patį širdies jausmą, o padariusiems pažangą – paliečia tik proto paviršių. Todėl antrieji daug greičiau susigrąžina savo vidinės tylos pusiausvyrą.
- Susilaikymas yra sveikatos motina, o susilaikymo motina – mąstymas apie mirtį ir apie tulžį, sumaišytą su perrūgusiu vynu, kuris buvo duodamas mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui – Valdovui ir Dievui.
- Vidinė tyla yra išminties priežastis, pasninkas gesina kūno karštį, o sugrudusi širdis yra visų vylingų ir blogų minčių priešas.
- Kaip gyvatė, kol nepralenda pro siaurą angą, negali nuo savęs nusinerti senos odos, taip ir mes negalime atsikratyti senų blogų įpročių ir senojo žmogaus sielos, kol nepraeisime siauru pasninko ir negarbės keliu.
- Kaip kiaušiniai, šildomi po paukščio sparnais, atgyja, taip ir blogos mintys, slepiamos nuo dvasios tėvo, virsta darbais.
- Kaip geri arkliai, kada bėga kartu, karščiuojasi vienas prieš kitą, taip ir bendrai gyvendami broliai įkvepia vienas kitą sveikam pavydui.
- Kaip debesys uždengia saulę, taip ir vylingi apmąstymai aptemdo ir žudo protą.
Tęsinį skaitykite 2019 08 31 „Utenyje“
