Smerkime blogį, ne žmones

„Šios dienos Evangelijoje vėl susitinkame Jėzų, palyginimais kalbantį miniai apie dangaus karalystę. Paminėsiu vieną – palyginimą apie rauges, kuriuo Jėzus iškelia Tėvo kantrybę ir pripildo vilties mūsų širdis“, – sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties angelo“ maldos.
Jėzus pasakoja apie lauką, kuriame buvo pasėta kviečių, tačiau kartu su jais išdygo ir raugės, tai yra visokios piktžolės, alinančios dirvą. Tarnai klausia šeimininką: iš kurgi raugės? Jis atsako, kad tai priešo darbas. Tarnai norėtų tuoj pat išrauti visas piktžoles. Taip pasielgtų valstietis. Jis išravėtų piktžoles, kad galėtų ramiai augti geri augalai. Tačiau šeimininkas sako „Ne“. Jis nenori rizikuoti, nes raunant piktžoles gali nukentėti ir kviečiai. Reikia palaukti pjūties meto. Tik tuomet bus galima išrauti ir sudeginti piktžoles.
Pasak popiežiaus, šiame Kristaus palyginime nesunku įžvelgti dėsningumą, kuris kartojasi visoje pasaulio istorijoje. Dievas – lauko savininkas – sėja tik gerą sėklą. Tačiau visą laiką veikia ir priešas, sėjantis rauges, nenorintis, kad kviečiai gražiai augtų. Lauko šeimininkas viską daro atvirai, dienos šviesoje. Jo tikslas – sulaukti derliaus. Priešas darbuojasi naktį, jis pavydi, nori viską sugadinti. Priešas turi vardą – tai velnias. Viskas, ką jis daro, nukreipta prieš Dievo veikimą. Velnio tikslas – kenkti išganymo darbui, trukdyti plėstis Dievo karalystei. Velnias siunčia į Dievo lauką blogio sėjėjus, piktintojus. Šio palyginimo gera sėkla ir raugės – tai ne abstraktus gėris ir blogis, bet mes, žmonės, kurie klausome Dievo arba velnio, sakė Pranciškus.
Tarnai norėtų tuoj pat išnaikinti blogį, pašalinti bloga darančius žmones, tačiau šeimininkas yra išmintingesnis, jis žvelgia į priekį. Reikia palaukti, ištverti persekiojimus, iškęsti priešiškumą. Toks yra krikščionių pašaukimas. Blogį reikia atmesti, bet turime kantriai elgtis su bloga darančiais žmonėmis. Tai nėra dviprasmiška ir apsimestinė tolerancija, bet gailestingas teisingumas. Jei Jėzus atėjo į pasaulį ne tik pas teisiuosius, bet ir pas nusidėjėlius, jei atėjo gydyti sergančiųjų, o ne sveikųjų, tai ir mes, jo mokiniai, turime ne kovoti su bloga darančiaisiais, bet juos gelbėti.
Šios dienos Evangelija, sakė Pranciškus, kalba apie buvimo ir veikimo istorijoje būdus – galime elgtis taip, kaip norėjo pasielgti tarnai, arba galime sekti šeimininko pavyzdžiu. Tarnams labiausiai rūpi, kad lauke neaugtų piktžolės, šeimininkui – kad augtų kviečiai. Viešpats nori, kad sektume šeimininko pavyzdžiu, kad matytume kviečius, net jei jie auga tarp raugių. Dievo bendradarbis nepuola ieškoti kitų žmonių klaidų ir trūkumų, bet sugeba atpažinti gėrį, kuris auga Bažnyčios ir istorijos laukuose, padeda jam subręsti. Tuomet Dievas, tik jis vienas, galės geru atsilyginti geriesiems ir nubausti bloguosius.
Baigdamas trumpą kalbą, sakytą sekmadienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą, popiežius prašė, kad Mergelė Marija padėtų mums suvokti Dievo kantrybę ir ja sekti. Dievas nori išgelbėti visus savo vaikus, nes jis visus myli kaip Tėvas. (JM / Vatican News)