Šventadienio paraštėse

Popiežiaus laiškas Europos ganytojams dėl pandemijos

Popiežius prašo Europos katalikiškas bendruomenes suvokti Bažnyčios ateities uždavinius po pandemijos. Pranciškus laišku kreipėsi į Europos vyskupų konferencijų tarybą plenarinės asamblėjos proga. Prahoje virtualiai sušauktos asamblėjos tema: „Bažnyčia Europoje po pandemijos. Galimybės kūrinijai ir bendruomenei“.
Popiežius laiške užtikrino savo dvasinę vienybę su asamblėjoje dalyvaujančiais Europos vyskupų konferencijų pirmininkais, pasidalijo samprotavimais apie visus giliai paženklinusią pandemijos patirtį. Popiežius prisiminė, jog daugelio senolių mirtys, šeimų nelauktai patirtas gilus skausmas, iš namų išeiti negalėjusių vaikų ir jaunimo drama, atšauktos bažnytinės apeigos ir sustabdyti įkrikščionijimo kursai verste vertė dvasininkus ir pašvęstuosius ieškoti naujų pastoracinės tarnystės būdų, visiems liudyti tėvišką ir švelnų artumą. Paminėjęs nelauktai apsireiškusias naujas skurdo formas, Pranciškus prašė į jas atsiliepti išradingais meilės darbais, visuomet liudyti kuo atidesnį ir dosnų artumą silpniausiems.
„Pandemija labai giliai įsirėžė į vieną pamatinių egzistencijos sferų – į žmonių ir visuomenės santykius, sujaukė įpročius, paveikė socialinį ir ekonominį gyvenimą. Visa tai paveikė taip pat ir bažnytinį gyvenimą, tai privertė permąstyti religinės praktikos būdus“, – parašė popiežius, pasak kurio, dar reikia suderinti daugelį pastoracinio gyvenimo aspektų.
Popiežius patikino, jog krikščioniškos bendruomenės yra pašauktos dvasiškai permąstyti visa, kas buvo patirta, kad suvoktų, kiek daug gyvenimas pamoko, ir kad atpažintų ateities uždavinius. Pasak Pranciškaus, tai reiškia, kad krikščionis turi elgtis taip, kaip Evangelijos pagal Matą palyginime elgiasi Kristaus paminėtas rašto aiškintojas, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų (plg. Mt 13, 52).
Popiežius pavedė asamblėjos dalyvius Mergelei Marijai ir šventiesiems Europos globėjams Kirilui ir Metodijui, meldė, kad visi Europos ganytojai stiprintų savo tikinčiųjų tikėjimo tikrumą, kad, nors ir kas būtų, niekas negalėtų mūsų atskirti nuo Kristaus meilės (plg. Rom 8, 38–39). (SAK / Vatican Nevs)